Finansai

Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas: Lietuva pakilo į 11 vietą, vėl lenkia Latviją ir Estiją

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ išleido 2022-ųjų metų pasaulinio skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso versiją. Jame Lietuva šiemet pakilo per penkias pozicijas ir yra 11-a iš 117 vertintų valstybių. Bendrame reitinge Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis, o kibernetinio saugumo srityje yra antra geriausia pasaulyje, po pirmoje vietoje esančios Graikijos.

„Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) sudaromas jau ketvirtus metus iš eilės ir kasmet sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos ir technologijų ekspertų dėmesio. Šiemet išplėtėme indekso imtį ir ištyrėme situaciją 117 šalių. Kaip ir visuomet, siekdami nusakyti skaitmeninio gyvenimo kokybę atsižvelgėme į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas“, – pasakoja Agneška Šablovskaja, tyrimą atlikusios kompanijos „Surfshark“ vyriausioji tyrėja. 

Lietuva – tarp pasaulio lyderių

„DQL“ indekse Lietuva šiemet užėmė 11-ą vietą pasaulyje (indeksas siekia 0,66 punkto), aplenkdama gerokai didesnes Europos valstybes – Ispaniją, Norvegiją, Italiją ir kitas. Už nugaros Lietuva paliko ir Jungtines Amerikos Valstijas, Singapūrą bei Okeanijos lyderę Naująją Zelandiją.

Lietuva šiemet viena ryškiausių lyderių ir kibernetinio saugumo kategorijoje, kur užėmė antrą vietą pasaulyje, iš karto po Graikijos. Be to, internetas Lietuvoje vienas įperkamiausių planetoje – šioje srityje šalis užėmė 8-ąją vietą. Tiesa, pernai čia buvome penkti, tačiau brangstančio šviesolaidžio tendencija ryški visame pasaulyje.

Lietuva indekse geriausiai pasirodė ir tarp Baltijos šalių, nepaisant to, kad jos taip pat demonstruoja aukštesnį rezultatą nei pernai. Šiemet Estija atsidūrė 14-oje vietoje, o Latvija liko 33-oje. Pastarąją Lietuva lenkia visose penkiose indekso kategorijose, o nuo Estijos atsilieka tik e. infrastruktūros ir e. valdžios paslaugų srityse.

Stinga interneto kokybės 

Lietuva iš penkių indekso kategorijų prasčiausią poziciją užima interneto kokybės srityje – čia liko 37-a, nors ir pakilo šešiomis vietomis aukščiau lyginant su praėjusiais metais. Lietuvai rodiklius čia reikėtų gerinti net 40 proc., jei ši norėtų pasivyti šioje srityje lyderiaujančią Čilę.

Lietuvą interneto kokybės indekse lenkia ir Latvija, užimanti 29-ą vietą, tuo tarpu Estija liko žemiausiai – 47-a. Lietuvos interneto kokybės rodikliui šiemet didžiausią įtaką darė palyginti lėtas progresas didinant interneto, ir ypač mobilaus, greitį. Pavyzdžiui, šioje srityje pirmaujanti Portugalija interneto greitį didino vidutiniškai 10 Mbps kas mėnesį, kai Lietuvoje ši vertė 10 kartų mažesnė.

E. valdžios paslaugų kategorijoje Lietuva šiemet nukrito viena pozicija žemiau ir liko 24-a, e. infrastruktūros srityje išliko 26-oje vietoje.

Pasaulyje lyderiauja Izraelis

Pirmąją vietą pasauliniame „DQL“ reitinge užima Izraelis. Po jo pasaulinėje lentelėje rikiuojasi dvejus metus iš eilės pirma buvusi Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija. Penkias žemiausias vietas užėmė Kamerūnas, Mozambikas, Etiopija, Jemenas ir paskutinėje vietoje likusi Kongo Demokratinė Respublika.

Regioniniu požiūriu JAV lyderiauja Šiaurės Amerikoje, tarp Afrikos šalių Pietų Afrikos gyventojai džiaugiasi aukščiausia skaitmeninio gyvenimo kokybe, o Naujoji Zelandija pirmauja Okeanijoje, lenkdama Australiją.

Internetas pasaulyje vis mažiau įperkamas

„Surfshark“ tyrimas atskleidė, kad antrus metus iš eilės visame pasaulyje namų internetas (angl. fixed broadband) ryšys tampa vis mažiau įperkamas – žmonės turi dirbti 6 minutėmis daugiau, kad  galėtų sau leisti pigiausio plačiajuosčio interneto paketą. Lietuvoje tokį paketą žmonės gali įsigyti dirbę vidutiniškai 37 minutes, kai tokiose šalyse kaip Dramblio Kaulo Krantas ar Uganda tas žmonėms užtrunka net dvi savaites.

Lietuvoje gerokai įperkamesnis mobilusis internetas, nepaisant to, kad pigiausiam jo paketui įsigyti turime dirbti kiek daugiau nei pernai – 2 minutes ir 41 sekundę.

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad visose šalyse investicijos į elektroninę infrastruktūrą ir elektronines valdžios paslaugas labiausiai prisideda prie žmonių skaitmeninės gerovės.

„Jau ne pirmus metus tyrimo duomenys rodo, jog šalies bendrojo vidaus produkto dydis, nusakantis ekonominį valstybės išsivystymo lygį, nebūtinai reiškia didesnes investicijas į e. infrastruktūrą ir geresnę skaitmeninio gyvenimo kokybę. Vadinasi, ją gerinti padeda dėmesys šiai sričiai ir savalaikės investicijos“, – aiškina „Surfshark“ tyrėja A. Šablovskaja.

Visą tyrimą ir daugiau informacijos galima rasti čia: https://surfshark.com/dql2022

Apie „Surfshark“

„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė. Jos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai. 2021 m. „Cybersecurity Excellence“ apdovanojimuose „Surfshark“ laimėjo aukso medalį ir pelnė novatoriškiausios metų saugos tarnybos titulą. 2022 m. „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ paskelbti antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Paulius Udra, UAB Netflow

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)