Finansai

SOS vaikų kaimai Lietuvoje: „Krizės sprendžiamos ne tik maisto, bet ir psichologinės paramos užtikrinimu“

Verslui skaičiuojant nuostolius, nevyriausybinės organizacijos atsidūrė užribyje, kasdien sulaukdamos skambučių dėl paramos, paslaugų, projektų nutraukimo. Kritinės situacijos centre – nepasiturinčiose šeimose gyvenantys vaikai. Skurdas, maisto stygius – dar ne viskas. Vaiko teisių specialistai ir psichologai mano, kad tokiu nelengvu metu gali padaugėti psichologinio, fizinio ar net seksualinio smurto prieš vaikus atvejų.

„Galimos grėsmės ir pasekmės labai liūdnos, nes jos jau yra realios – mažėjant paramai teks nutraukti pagalbą vaikams, jaunuoliams, šeimoms. Jie vėl atsidurs problematiškose padėtyse, iš kurių išlipti bus dar sunkiau. Tai yra labai skaudi tema mums, bet artimiausioje ateityje skaudžiausia bus šeimoms ir vaikams, liksiantiems be kasdienės pagalbos. Baisu net numanyti, jeigu tėvai, sunerimę dėl sveikatos, darbo ir visos šiandienos situacijos, savo baimes pradės skandinti alkoholyje, narkotikuose ir įtūžį lies ant silpniausių – savo vaikų. Turėjome ne vieną tragišką vaiko likimą. Niekas nenorėtų, kad tai pasikartotų“, – sako SOS vaikų kaimų socialinių paslaugų šeimai vadovė Rasa Zaidovaitė, su kuria kalbamės apie vaikams kylančius iššūkius.

Kaip atrodo situacija šiandien SOS vaikų kaimuose?

Šiandieninė situacija yra sudėtinga kiekvienam žmogui, gydytojams, verslui, visam nevyriausybiniam sektoriui. Ji liečia ne tik tiesiogiai mus, bet ir visų mūsų vaikus. Aplinka kelią nerimą ir nesaugumą, o tai daro įtaką vaiko emociniam nestabilumui. Šiandien, kaip ir anksčiau, yra mūsų SOS mamos, psichologai, patyrę socialiniai darbuotojai, kurie vis dar suteikia visą reikalingą pagalbą vaikams, šeimoms. Šiuo metu net ilgamečiams rėmėjams masiškai nutraukiant aukojimo sutartis, mes nesustojamai teikiame ne tik kasdienes paslaugas – perkame maistą, dezinfekavimo bei higienos priemones, konsultuojame ir palaikome ryšį su šeimomis. Bandydami užtikrinti 540 šeimų, kuriose gyvena 780 vaikų gerovę ir saugumą, turėjome pradėti teikti papildomas, neplanuotas paslaugas, keliančias dar didesnius finansinius iššūkius organizacijai.

Mūsų organizacijos specialistai nenutrūkstamai teikia psichologinę ir kitokią būtiną paramą šeimoms bei ieško sprendimų, kaip padėti sudėtingose situacijose. Bendraudami su šeimomis girdime nerimą, išklausome baimes, teikiame joms konsultacinę pagalbą. Esame vienintelis tų šeimų ramstis ir pasitikėjimas, nes jos šiuo įtemptu laikotarpiu nežino, kaip elgtis. Su šiomis šeimomis dirba 20 darbuotojų, kurie kasdien skambina, palaiko ryšį, tikrina, ar šeimoje nėra smurto, girtavimo ženklų. Paruošėme patalpas, kuriose dėl krizinės, smurto ar kitos situacijos šeimoje turėtume kur suteikti laikinus, saugius namus vaikams. Kiekviena diena gali būti lemtinga.

Matydami situaciją iš arti, ko labiausiai baiminatės?

Šie vaikai visuomet gyveno rizikingoje aplinkoje, bet dabar, jiems būnant kartu su savo tėvais visą dieną ir be veiklos, atsirado terpė dar didesnei rizikai ir grėsmei įvykti skaudžioms nelaimėms. Tokiose šeimose dažnai vartojamas alkoholis, išgertuvėse dalyvauja daugiau žmonių, aplinka ne tik nesaugi, bet ir pavojinga, nes jų metu neretai pasireiškia agresija, nukreipta į šalia esančius vaikus. Vaikai patiria emocinį, fizinį ir net seksualinį smurtą. Šiandien bijome blogiausio – kad vaikai bus palikti likimo valiai, kai jiems labiausiai reikės pagalbos. Tiek metų dėtos pastangos į šeimos visapusės aplinkos gerinimą gali sugriūti. Vaikams iš sudėtingų šeimų mokykla ar dienos centras, į kurį užsukdavo po mokyklos, galbūt būdavo vienintelė saugi vieta. Dabar jie nei tokių vietų, nei žmonių, kurie jiems padėjo, nebeturi. Jeigu tvarkingos, pavyzdingos šeimos kartais nebežino, ką veikti visą dieną su savo vaikais, tai ką daryti vaikui, kuris visą parą turi būti su geriančiais ar smurtaujančiais tėvais? Tokių šeimų, labai liūdna, bet Lietuvoje dar yra daug.

Kam padeda jūsų organizacija?

Esame nevyriausybinė organizacija, visiškai priklausoma nuo verslo, žmonių paramos ir valstybės. Užtikriname vaikų ir šeimų poreikius, teikiame paslaugas ne tik kaip dienos centrai, specializuotų specialistų konsultacijas ar mokymus, bet esame vieni iš nedaugelio, kurie tiesiogiai globoja vaikus. Juos kasdien prižiūri mūsų organizacijos SOS mamos, tetos, globėjai. Mūsų tiesioginėje globoje yra 105 vaikai, už kurių kasdienę gerovę esame atsakingi tiesiogiai mes patys. Taip pat šiuo metu kiekvieną dieną globojame ir padedame beveik 1000 vaikų, kurie gyvena šeimose ar pas globėjus. Žinoma, Lietuvoje pagalbos poreikis yra gerokai didesnis, tačiau net gerais laikais stokojome tinkamo finansinio pajėgumo. Mūsų Jaunimo namų programoje šiuo metu yra 45 jaunuoliai. Apsaugoti tik save šiandien nebeužtenka, yra begalė vaikų ir jaunuolių, kuriems reikia pagalbos ne rytoj, bet dabar.

Ar tikitės didesnės ar bent laikinos pagalbos iš Vyriausybės?

Kol kas matome, kad Vyriausybė kuria paramos planus verslui, kalba apie galimą įmonių žlugimą, bet gerokai mažiau apie stipriai pažeidžiamas visuomenės grupes, kurioms, kaip niekad, reikės dar didesnės, nei turėjo pagalbos. Suvokiame, kad socialinės problemos kritinėse ir ekstremaliose situacijose galbūt atrodo ne pirmo prioriteto klausimai, tačiau būtent jos, nesprendžiamos laiku, nesprendžiamos laiku, sukelia skaudžiausias pasekmes. Nevyriausybinės organizacijos yra lygiai tokie patys darbdaviai, kaip ir verslo struktūros. Vyriausybės planai ir ekonomikos gaivinimo planai, tikimės, suveiks kažkada artimiausiu metu, bet mes turime reaguoti čia ir dabar. Nors paramos ir palaikymo iš kitur stipriai sumažėjo, mūsų organizacijos darbuotojai yra kaip niekada atsidavę, susitelkę, besiremiantys vienas kitu. Būdami aklavietėje, esame kryptingai nusiteikę nesustoti ir toliau užtikrinti nuolatinį rūpestį pačiais silpniausiais.

Šiandien matome ne tik šluojamas lentynas, bet ir kitą tendenciją – žmonės pradeda bendrauti, atsigręžia vieni į kitus, padeda vyresniems. Galbūt reiktų drąsiau kalbėti apie tai, kokios pagalbos jums reikia ir ne tik verslas ar valstybė, bet ir patys žmonės bus geranoriški?

Norėčiau patikslinti, kad ne mums reikia, bet vaikams, jaunuoliams, šeimoms. Nevaikiškas traumas patyrę vaikai ir taip yra emociškai silpni, todėl esama situacija jiems kelią baimę ir išsaukia nestabilias reakcijas. Turėdami ne vienerių metų patirtį ir užauginę dvi jaunuolių kartas Lietuvoje, žinome, kad traumas patyrusiems vaikams reikia ne vienerių metų daugelio specialistų pagalbos. Pagalba vaikui yra ne tik maistas ir sukurta saugi namų aplinka, bet taip pat jo emocinė gerovė. Juk vaikas, kuris buvo muštas, prievartautas, badavęs ir niekada nežinojęs, kas yra tėvų meilė, viduje išgyvena emocinį nuopuolį ir yra linkęs ne tik į realias sveikatos problemas, bet ir apatiją, agresiją ar net depresiją. Todėl privalome čia ir dabar investuoti į vaiką bei į jo saugios aplinkos užtikrinimą. Pasekmės, nesuteikus šios pagalbos laiku, skaudžios – vaikai auga be ateities. Dėl didelės įtampos, reikalinga psichologinė pagalba ir tėvams, nes vienišos mamos, darbo netekę tėvai, neturinčios pajamų šeimos jaučiasi emociškai palūžę. Taigi šiandien mums labai reikalinga parama, organizuojant psichologinę, konsultacinę ir palaikomąją pagalbą vaikams ir tėvams.

Kaip manote, ko mus visus pamokys šis laikotarpis?

Šis išgyvenimo iššūkis atėjo ne šiaip sau. Galbūt buvome pernelyg egoistiški, vartotojiški, pamiršę ne tik saugoti save, bet ir vieni kitus. Priežasčių galima ieškoti, tačiau akivaizdu, kad tai kitokio gyvenimo pradžia. Pastebiu, kad šiuo metu, kaip niekada anksčiau, atsisukome vieni į kitus, tapome supratingesni, rūpestingesni, nuoširdesni. Vis dažniau ne iš mandagumo paklausiame, kaip laikosi mūsų artimieji, draugai ar nepažįstami žmonės. Kviečiu daugiau kalbėtis, nusiraminti ir dalintis gerumu.

Pranešimą paskelbė: Indrė Čepulytė, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija
SOS vaikų kaimai Lietuvoje: „Krizės sprendžiamos ne tik maisto, bet ir psichologinės paramos užtikrinimu“

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)