Net 83 proc. šalies gyventojų klimato kaitą laiko labai ar gana rimta problema, rodo naujausias „Eurobarometro“ tyrimas. Klimato kaita įvardijama opesne problema nei ekonominė situacija, dezinformacija ar gamtos nykimas. Taip pat 58 proc. apklaustųjų mano, kad verslas ir pramonė turi didžiausią potencialą šią problemą spręsti.
„Nors verslas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos šaltinių, gyventojai mano, jis taip pat turi didžiausias galimybes šį poveikį mažinti. Verslas tampa ir didžiausiu iššūkiu, ir galimybe“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
Tvarumas nebe mada, o būtinybė
2025 m. ŠESD apskaitos duomenimis, daugiausia emisijų Lietuvoje susidarė transporte (34,6 proc.), energetikoje (29,8 proc.), žemės ūkyje (12,9 proc.) ir pramonėje (11 proc.).
Pasak E. Greimo, šiandien jaučiame visi – karščio bangas, intensyvias liūtis, žiemas be sniego. „Verslas, kuris generuoja didžiausią poveikį, tuo pačiu turi daugiausia galimybių prisitaikyti, diegti inovacijas ir rodyti lyderystę. Tvarumas nebėra mada – tai būtinybė. Be to, Europos žaliame kurse siekiama, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Visi link to ir turime judėti“, – pastebi aplinkosaugos ekspertas.
Kvietimas tapti „Klimato lyderiais 2025“
Lietuvos gamtos fondas kartu su Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centru inicijuoja pirmuosius klimato kaitos mažinimo versle lyderių apdovanojimus. Juose kviečiamos dalyvauti transporto, pramonės ir žemės ūkio įmonės – tiek mažosios, tiek didžiosios. Paraiškų laukiama iki spalio 27 d., jas įvertins ekspertų komisija, o nugalėtojai bus paskelbti lapkričio 17 d. vyksiančiame renginyje.
„Siekiame atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemą ir parodyti realiais darbais ją sprendžiančius verslus, kurių naudojamos praktikos gali tapti sėkmingu pavyzdžiu kitoms verslo įmonėms“, – teigia E. Greimas.
Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama, ar įmonės turi klimato strategiją, vykdo emisijų apskaitą, taiko mažinimo priemones, integruoja jas į bendrą strategiją bei komunikuoja rezultatus. „Norime parodyti, kad sprendimai jau egzistuoja – nuo tausojamosios žemdirbystės ar biometano gamybos iki CCUS technologijų ir žaliojo vandenilio naudojimo“, – sako Lietuvos gamtos fondo vadovas.
Apdovanojimus remia Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra. Daugiau informacijos apie konkursą bei anketos – Lietuvos gamtos fondo puslapyje: https://www.lgf.lt/klimato-lyderiai
Pranešimą paskelbė: Andrius Atkočiūnas, UAB Kūrybiniai komunikacijos sprendimai
