Finansai

Stiprinamas valstybės dialogas su valstybės valdomų įmonių valdybomis

Gerosios valdysenos praktikas valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektoriuje diegiantis Valdymo koordinavimo centras teikia rekomendacijas ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms, kaip skaidriai, nuosekliai ir apribojant politines įtakas, bendradarbiauti, stebėti ir vertinti VVĮ valdybų veiklą.

„Depolitizuotų VVĮ valdybų ir stebėtojų tarybos suformavimas yra vienas reikšmingiausių pasiekimų, bet negalutinis žingsnis, siekiant didinti VVĮ valdysenos efektyvumą ir profesionalumą. Kitas etapas –užtikrinti efektyvų ir abipusį bendradarbiavimą tarp nepriklausomų VVĮ valdybų ir valstybės, kaip akcininkės. Tai numato ir EBPO VVĮ valdysenos gairės, kuriose iš valstybės reikalaujama bendrovėms aiškiai nustatyti tiek finansinius, tiek nefinansinius tikslus, o iš valdybų ir stebėtojų tarybų narių  – reguliariai atsiskaityti, detaliai supažindinant akcininką su VVĮ veikla“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Valdymo koordinavimo centras, siekdamas, kad būtų užtikrinamas nuoseklus ir reguliarus kontaktas tarp VVĮ ir jos dalyvio – valstybės institucijos, remdamasis EBPO šalių praktika, parengė VVĮ kolegialių organų veiklos vertinimo gaires.

„Šios gairės atliepia kolegialių organų narių nuogąstavimus, kad reguliarus dialogas tarp VVĮ valdybų ir akcininko nėra užtikrinamas. Susitikimai daugiau taikomi spręsti konkretiems iškilusiems įmonės klausimams, tačiau nėra reguliarių susitikimų, leidžiančių pasiekti abipusio informuotumo bei valstybei atstovaujančioms institucijoms sistemingai vykdyti veiklos priežiūrą ir vertinimą. Remdamiesi gerosiomis pasaulinėmis valdysenos praktikomis, parengėme rekomendacijas, kurios atskleidžia, kaip turėtų būti organizuojamas tiek kolegialių organų vertinimas, tiek valstybei atstovaujančios institucijos vaidmuo juose, įskaitant itin aktualų nuoseklios ir reguliarios komunikacijos aspektą“, – teigia  Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

Valdymo koordinavimo centro parengtose rekomendacijose yra nurodomi metodai ir principai, kaip ministerijos ar kitos valstybės institucijos turi bendradarbiauti su VVĮ valdybomis. Pavyzdžiui, rekomendacijose nurodoma, kad siekiant įvertinti VVĮ valdybos veiklą, būtina, jog valstybė pirmiausiai tinkamai iškomunikuotų lūkesčius valdybai. Šių lūkesčių pagrindu turi būti nurodyta, ko valstybė tikisi iš valdybos bei pačios VVĮ. Nesant aiškiems lūkesčiams, valdybos veiklos vertinimas tampa komplikuotas, kadangi nėra aiškaus pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti valdybos pastangas ir pasiektą rezultatą. Taip pat akcentuojama, kad valstybei atstovaujanti institucija neturi kištis į kasdienę valdybos veiklą. Valdyba turi būti įgalinta pati pasirinkti priemones, kaip ji įgyvendins akcininko keliamus lūkesčius.

Gairėse, kurias parengė Valdymo koordinavimo centro ekspertai, nurodoma, kad ministerijos ar kitos valstybės institucijos dialogą su VVĮ valdybomis turi palaikyti ne tik per formalų lūkesčių išdėstymą (lūkesčių rašto pagrindu), bet ir per periodinius susitikimus. Valdybos veiklos vertinimas turi būti  tęstinis procesas ir atliekamas visos VVĮ valdybos kadencijos metu. Vertinimo priemonės turi atitikti valdybos ar pačios VVĮ specifiką.

Su parengtomis gairėmis bei kitais VKC rengiamais dokumentais galima susipažinti VKC svetainėje www.vkc.sipa.lt.

Pranešimą paskelbė: Rūta Serapinaitė, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)