Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius, bet ir į nepilnamečius – siekia išvilioti jų prisijungimo duomenis, pinigus ar prašo leisti pasinaudoti asmenine sąskaita. Policijos duomenimis, per 2025 m. 9 mėn. pradėti 27 tyrimai dėl nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių, tačiau, ekspertų vertinimu, realus atvejų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis.
„Kadangi internete veikiančių finansinių sukčių aktyvumas bendrai auga, didėja tikimybė su jais susidurti visiems šalies gyventojams, įskaitant ir vaikus bei paauglius. Jaunuoliams nuo 14 m. amžiaus šiandien prieinamos iš esmės tos pačios skaitmeninės galimybės tvarkyti savo kasdienius finansus kaip ir pilnamečiams, todėl jie susiduria su analogiškomis rizikomis, tarp kurių – ir įvairūs sukčių bandymai išvilioti pinigus“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Anot jos, nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių dalis sudaro 2–3 proc. visų pradedamų tyrimų, tačiau realus nukentėjusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, nes vaikai ne visuomet prisipažįsta apie tai arba dėl patirtų santykinai mažų nuostolių neinformuoja institucijų.
Didžioji dalis tyrimų atliekami dėl perimtų asmeninių prisijungimo duomenų, išviliotų pinigų paprašius atlikti išankstinį apmokėjimą ar neteisėto pasinaudojimo asmenine sąskaita. Nuo sukčių dažniausiai nukenčia 14 m. ir vyresni vaikai, kurie įprastai disponuoja šiek tiek didesnėmis pinigų sumomis nei mažamečiai, bei turi aukštesnius sąskaitos ar kortelės limitus.
Policijos duomenimis, dažniausiai nepilnamečiai nukenčia, kai bando įsigyti prekes ar paslaugas internete (pinigus sumoka, o pirkinių negauna), taip pat populiarėja sukčių bandymai išvilioti lėšas per tariamus darbus (patiktuko paspaudimą, paskyros pasekimą ir pan.), kurie reklamuojami „Tik Tok“ platformoje.
Įtraukia į sukčiavimo schemas
Vaikai ne visada linkę pasisakyti tėvams apie patirtus nuostolius, o kai kuriais atvejais net nesupranta, kad galėjo būti įtraukti į neteisėtą schemą. Vienas iš pavojingų sukčių metodų – kvietimai įvairiose interneto platformose „užsidirbti papildomai“ atliekant pinigų „mulo“ funkciją.
Ž. Augonė pateikia vieną realų tokio sukčiavimo atvejį, kuomet Kaune gyvenantis septyniolikmetis Matas (vardas pakeistas) „TikTok“ socialiniame tinkle rado darbo pasiūlymą, kuris skambėjo taip: „padėk pervesti pinigus ir uždirbk iki 100 eurų per dieną“.
Vaikinas susisiekė su „darbdaviu“, kuris paprašė pateikti jo asmeninės banko sąskaitos numerį ir paaiškino, kad į ją bus pervedamos lėšos. Gavus lėšas, jas reikės nedelsiant pervesti į kitų asmenų sąskaitas. Už tai jam buvo pažadėti nemaži komisiniai.
Per kelias dienas į vaikino sąskaitą įplaukė apie 1,2 tūkst. eurų, kuriuos jis pervedė pagal instrukcijas. Šie pinigai buvo gauti iš kelių apgautų žmonių, kurie manė, kad perveda lėšas už įsigytas prekes. Kai nukentėjusieji kreipėsi į banką ir policiją, vaikino sąskaitą buvo blokuota, o jis kartu su tėvais iškviestas į policiją.
„Nors Matas nebuvo sukčiavimo iniciatorius, jo sąskaita tapo nelegalios schemos įrankiu, dėl ko nemalonumų patyrė visa šeima“, – pažymi „Swedbank“ atstovė.
Saugios elgsenos principai
Tokios istorijos neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios vaikai negalėtų naudotis savo šiuolaikinėmis mokėjimo ir finansų tvarkymo priemonėmis. Pasak Ž. Augonės, šios priemonės yra saugesnės už grynuosius pinigus, tėvams jos suteikia daugiau galimybių stebėti vaiko išlaidas, o vaikui – auginti savo finansinį raštingumą.
Vis dėlto su vaiku būtina aptarti saugios elgsenos su asmeniniais duomenimis ir finansais principus, paaiškinti apie galimus pavojus internete ir kaip atpažinti įtartinus pasiūlymus. Ką reikėtų aptarti? „Swedbank“ atstovė išskiria 5 pagrindines saugios elgsenos temas:
- Padėkite suprasti, kad skaitmeniniai pinigai turi tokią pačią vertę kaip ir grynieji
Paaiškinkite, kad kortelėje ar programėlėje esantys pinigai nėra „virtualūs“ – jie turi tokią pačią vertę kaip ir monetos ar banknotai, o juos išleidus sąskaitos likutis neatsinaujina automatiškai.
Aptarkite, kaip planuoti išlaidas, kodėl svarbu taupyti ir kaip atskirti būtinus pirkinius nuo impulsyvių, ypač internete ar žaidimų aplinkoje.
- Aptarkite su vaiku, kaip pasirūpinti asmeninių ir finansinių duomenų saugumu
Vaikai turi žinoti, kad niekas – nei draugas, nei „banko darbuotojas“, nei interneto pažįstamas – neturi teisės prašyti slaptažodžių, kortelės numerių ar prisijungimų.
Paaiškinkite, kokie duomenys yra asmeniniai, kodėl jų negalima atskleisti ir kaip atpažinti sukčių bandymus. Parodykite realių pavyzdžių – apgaulingų laiškų, SMS ar socialinių tinklų žinučių – ir aptarkite, kokie požymiai išduoda, kad tai apgaulė.
- Paaiškinkite apie „lengvo uždarbio“ internete pavojus
Vyresni vaikai ir paaugliai gali būti viliojami „lengvo uždarbio“ pasiūlymais – pervesti pinigus per savo sąskaitą ar „padėti“ nepažįstamam asmeniui. Tai viena iš dažniausių sukčiavimo schemų, kai vaikas tampa sukčių pagalbininku (vadinamuoju „pinigų mulu“).
Akcentuokite, kad tokia veikla yra neteisėta, o už ją gali grėsti rimti nemalonumai ne tik jam, bet ir visai šeimai.
- Skatinkite kritiškai vertinti internete rastus pasiūlymus ir turinį
Priminkite, kad „nemokamų saldainių internete nebūna“ – prizai, dovanų kortelės ar nuorodos, žadančios laimėjimus, dažnai slepia pavojus. Kartu panagrinėkite, kaip atpažinti nepatikimas svetaines, aptarkite kompiuterių virusų ir apgaulingų reklamų grėsmes.
Skatinkite vaiką visada pasitarti su jumis prieš ką nors atsisiunčiant, įvedant mokėjimo duomenis ar atliekant pirkimą internete. Galite sutarti bei įdiegti įrenginio kontrolės taisykles, kol vaikas taps pakankamai sąmoningas ir išmoks kritiškai vertinti informaciją.
- Kurkite pasitikėjimu grįstą bendravimą apie finansus ir kitus svarbius klausimus
Svarbiausia – užtikrinti, kad vaikas jaustųsi galintis pasidalinti savo supratimu apie pinigus ir padarytas klaidas. Pirmiausia padėkite suprasti, kaip galima pasimokyti iš situacijos. Aptarkite, kaip saugiai naudotis skaitmeninėmis finansų tvarkymo priemonėmis ir stebėti pokyčius sąskaitoje.
Atviras bendravimas apie pinigus ir saugų elgesį internete padės užtikrinti, kad, susidūręs su problema, vaikas nedvejodamas kreipsis į jus pagalbos. O jei visiško pasitikėjimo sukurti nepavyksta, pateikite vaikui ir kitų pasirinkimų pagalbai gauti:
- Kaip būti saugesniam internete – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba;
- Virtualus policijos patrulis;
- Nė vienas nepaliktas vienas | Jaunimo linija (jeigu nukentėjus nuo sukčių nepavyksta atgauti ramybės).
Pranešimą paskelbė: Petras Lingė, Swedbank Lietuvoje
