Sukčių mezgami voratinkliai pasiekia vis daugiau gyventojų – su pinigų išviliojimo atvejais yra susidūrę net 64 proc. tautiečių. Naujausio reprezentatyvaus visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, per metus šis skaičius išaugo net 14 proc. punktų, tačiau ekspertai įspėja, kad toks augimas – dar ne riba.
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiemet bandymus sukčiauti artimoje aplinkoje yra patyrę beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė, 46 proc., respondentų su galimu sukčiavimu yra susidūrę patys – gavo įtartinų laiškų, SMS žinučių ar skambučių. Dar 18 proc. atsakė, jog su panašiomis situacijomis yra susidūrę jų artimieji.
„Pernai su sukčiavimu asmeniškai buvo susidūrę tik 28 proc. apklaustųjų, dar 22 proc. minėjo apie panašias artimųjų patirtis. Nesusidūrusiųjų su sukčiavimu dalis 2024-aisiais siekė net 46 proc., o atsakyti negalėjo 13 proc.“, – pasakoja ir prieš metus tokią pat apklausą užsakiusio „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Mažėja neatpažįstančių sukčiavimo
Šiais metais nesusidūrusių su galimu sukčiavimu beliko tik 28 proc., o nežinančių ar negalinčių atsakyti dalis sumažėjo iki 7 proc. Pasak P. Gotauto, šis sumažėjimas yra bene vienintelis teigiamas naujos apklausos aspektas.
„Jis gali rodyti didėjantį visuomenės informuotumą ir finansinį raštingumą – jei darysime prielaidą, kad atsakymą „nežinau“ pasirinkę žmonės nesijaučia sugebantys atpažinti sukčiavimo“, – dėmesį atkreipia P. Gotautas.
Jis pastebi, jog tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų dalis susidūrusių su sukčiavimu siekia 58 proc., tarp apklaustųjų su viduriniu išsilavinimu – 40 proc., o tarp vidurinės mokyklos nebaigusiųjų – jau tik 32,8 proc.
„Nežinantys ir negalintys atsakyti, ar susidūrė su sukčiavimu, yra tik 4 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu, bet trigubai daugiau, 12 proc. tų, kurie nėra baigę vidurinės mokyklos“, – pasakoja P. Gotautas.
Apklausa taip pat atskleidė, jog susiduriančios su galimu sukčiavimu dažniau nurodo moterys ir didmiesčių gyventojai.
Laukiama sukčių suaktyvėjimo
Sukčiavimo prevencijos ekspertas pabrėžia, kad nors finansų institucijos nuolat investuoja į naujausias saugumo sistemas, pagrindine saugumo sąlyga ir toliau išlieka paties žmogaus budrumas bei šaltas protas.
„Jokios, net ir pačios pažangiausios technologijos, negali apsaugoti nuo grėsmių, jei žmogus pats elgiasi lengvabūdiškai. Tad kilus net ir menkiausiam įtarimui, kad bendraujate su sukčiumi, iš karto nutraukite pokalbį, niekada neatskleiskite jokių duomenų ir nespauskite įtartinų nuorodų. Nei bankai, nei kitos institucijos elektroniniais laiškais ar telefonu jokios asmeninės informacijos niekada neprašo atskleisti“, – pabrėžia P. Gotautas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau po poros mėnesių dėl pakeitimų pensijų sistemoje sukčiai gali itin suaktyvėti.
„Tikėtina, kad iš II pensijų sistemos pakopos bendrai bus atsiimta nemenka suma, tad galvoti, jog nusikaltėliai nebandys pasinaudoti šia situacija, turbūt būtų naivu. Greičiausiai matysime naują sukčiavimo bangą – nuo netikrų investavimo pasiūlymų, melagingų „konsultantų“ skambučių iki „bankų darbuotojų“ vizitų į namus“, – perspėja P. Gotautas.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie sukčiavimą apklausė rugsėjo 17–30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Pranešimą paskelbė: Beatričė Mikšytė, Idea Prima
