Finansai

Susisiekimo ministerija nevertina klastos ir sukčiavimo apraiškų pavaldžiose įstaigose

Nors Lietuva sparčiai modernėja daugelyje gyvenimo sričių, tačiau darbo santykiai mūsų šalyje beviltiškai užstrigo praėjusiuose šimtmečiuose, kai darbdavio elgesys su pavaldiniu labiau priminė tarno ir pono bendravimą nei abipuse pagarba grįstą bendradarbiavimą.  Nepaisant to, kad šiuolaikinė vadyba akcentuoja lankstumo, komunikacijos, darnių santykių su kolektyvu kūrimo svarbą vadovui, nemaža dalis įmonių ir įstaigų viršininkų mieliau renkasi būti mažais autoritarais negu šiuolaikiškai mąstančiais lyderiais. 

Ir nereikia šiuo atsilikimu labai stebėtis, nes blogą toną visiems užduoda valstybinio sektoriaus įmonės ir įstaigos. Nesenai profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ atstovai kartu su Valstybinės darbo inspekcijos ( VDI) pareigūnais atskleidė vienos Prienų rajono įstaigos vadovo  apgavikišką veiklą verčiant darbuotojus nemokamai dirbti jiems nepriklausomus darbus ir šiurkščiai pažeidinėti galiojančius įstatymus. Įvykiui plačiai nuskambėjus žiniasklaidoje trūkumus šalinti sujudo ne tik rajono valdžia, bet ir seimūnai.

Tačiau šis atvejis nublanksta prieš didžiulės įmonės AB ,,Kelių priežiūra“ vadovo toliaregišką klastą bei numatytą apgaulę, bandant tai įtvirtinti neva tai pačių profsąjungų ir darbdavio rašytiniame susitarime.

Nors paminėtos įmonės darbuotojai ir taip kone kasdien pluša itin sunkiomis, kartais net antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau bendrovės vadovybė, pasitarusi su trupinių nuo valdžios stalo besitikinčiomis, save  profesinėmis sąjungomis vadinančiomis organizacijomis, nusprendė dar labiau pasityčioti iš dirbančiųjų.

Ir išties, niekaip kitaip neišeina vertinti įmonės administracijos parengto kolektyvinės sutarties projekto. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nuomone, pasirašyti tokią sutartį – tolygu apvogti, pažeminti įmonės dirbančiuosius. Kodėl?

Pirmiausia, dėl vadovybės siekio kontroliuoti darbuotojų asmeninį gyvenimą. Vienas iš sutarties punktų kategoriškai reikalauja darbdaviui pateikti profesinėms sąjungoms priklausančių narių sąrašus, nurodant vardus, pavardes.  Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios įmonės vadovams reikėtų dažniau žiūrėti ,,Panoramą“ ir pagrindiniuose portaluose susipažinti su pagrindiniais ES reglamentais ir direktyvomis. ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas kategoriškai draudžia pateikinėti darbdaviui trečiojo asmens ypatingus asmens duomenis, nesant jo rašytinio sutikimo, bet  AB „Kelių priežiūra“ vadui apie tai niekas iš Susisiekimo ministerijos nepaaiškino, nes visi neturi laiko.

Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai darbdaviui kategoriškai draudžia kištis į profsąjungų vidaus reikalus. Susisiekimo ministerijos vadovai turėtų paaiškinti  AB ,,Kelių priežiūros“ vadovui, kad profsąjungų pagrindinė misija ginti ir atstovauti dirbančiuosius, o ne rinkti informaciją iš dirbančiųjų ir ją perdavinėti darbdaviui.

Kitu punktu bendrovė administracija sumąstė paneigti net tas darbuotoją ginančias teises, kurias numato ir taip jau ne dirbančio žmogaus pusėje esanti Darbo kodeksas. Pavyzdžiui, darbdavio parengtame sutarties variante susiaurinamas ratas darbuotojų, kurie turi pirmenybę išlikti darbe etatų mažinimo atveju. AB „Kelių priežiūra“ vadovybė iš sąrašo išbraukė susirgusius profesine liga ar auginančius daugiau kaip tris vaikus. Socialinis jautrumas kaip XIX a. Rusijos imperijos fabrikuose.

Ir dar yra daugybė dirbantiesiems žalingų punktų, kuriems priešinasi LPS „Sandrauga“. Keista, bet kitos profesinės sąjungos nerodo jokio entuziazmo kovoti už narių teises. AB ,,Kelių priežiūra“ vadovui jau pavyko rasti vieną ,,geltonąjį“ veikėją iš solidarumo principus paminančios profsąjungos, kuris, kaip ir patys rašo savo internetiniame puslapyje, važinėja po kelių tarnybas ir bendrauja, klausinėja darbuotojų apie jų lūkesčius ir supažindina su paruošta kolektyvinės sutarties projektu. Tačiau ,,fariziejiškas“ tas faktas, kad susitikimuose jis nepateikia dirbantiesiems susipažinti su įmonės kolektyvinės sutarties projektu, kuriame kol kas įtvirtintas dar didesnis darbuotojų išnaudojimas ir beteisiškumas. Vietoje to, kad supažindintų darbuotojus su sutarties projektu, šis save profsąjungiečiu pristatantis veikėjas nutyli, kas parašyta pačiame projekte. Nepateikia kolektyvinės sutarties projekto, nes, ko gero, bijo, kad darbininkai asfalto gabalais užmėtys ne tik jį, bet ir įmonės administraciją.

LPS ,,Sandrauga“ kviečia Susisiekimo ministeriją susisiekti su pavaldžiais vadovais ir išsiaiškinti jų vizijas, misijas  dabar, nelaukiant darbininkų reakcijos, kai darbininkai perskaitys klasta ir apgaule paruoštą kolektyvinės sutarties projektą.   

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)