Finansai

Sužinokite, kaip kaimynai per karantiną tapo svarbiausiais žmonėmis

Kaimynų nesirenkame, juos tiesiog ,,gauname“ kaip neatsiejamą gyvenamosios vietos dalį. Kokius įgyjame, šalia tokių tenka ir gyventi. Tačiau karantino laikotarpiu ypatingai ėmė aiškėti, kad kaimynai yra itin reikšmingi žmonės ne tik saugumui, bet ir gerai savijautai.

„Arčiausiai mūsų gyvena ne draugai, ne giminaičiai, net ir ne bendradarbiai, o kaimynai. Niekaip su mumis nesusiję žmonės, visiškai atsitiktinai atsiradę itin artimoje aplinkoje. Ir būtent šie – arčiausiai esantys – žmonės greičiausiai ir dažniausiai atskuba mums į pagalbą”, – tvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas. 

Pasak M. Jundulo, apsižvalgius artimoje aplinkoje tampa akivaizdu, kad su arčiausiai gyvenančiais žmonėmis – savo kaimynais – bendraujame per mažai. „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen IQ“ pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad daugiau negu pusė Lietuvoje gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Visgi būtina atkreipti dėmesį, kad ši situacija karantino laikotarpiu „šyla“ – su kaimynais tik pasilabinančių žmonių dalis per pastaruosius metus sumažėjo nuo 56 iki 51 procento.

Tyrimo duomenimis, tik vienas iš dešimties gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli procentai su kaimynais vieni kitiems paskambina ar drauge švenčia šventes.

Nepaisant to, kad su greta gyvenančiais žmonėmis bičiuliaujamės ir į juos kreipiamės pakankamai retai, kaimynai turi itin aukštą visuomenės pasitikėjimą. Kartu su Žmogaus studijų centru bendrovės „Gjensidige“ atlikti tyrimai rodo, kad net 81 proc. Lietuvos žmonių tiki, jog, esant svarbiam reikalui, kaimynai išties pagalbos ranką. „Kuo daugiau sulaukiame grįžtamojo ryšio iš kitų žmonių, tuo turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje. Tarpusavio santykiai yra ta terpė, kurioje galime susikurti daugiau emocinio saugumo“, – pabrėžia „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Pasak M. Jundulo, per karantiną kaimynystė pasikeitė į gerąją pusę: kiek daug pavyzdžių, kai kaimynai pasiūlė pagalbą nuperkant maisto, išvedant šunį ar kartu prižiūrint laiptinės švarą. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus draugais kaimynus vadinančių žmonių skaičius išaugo nuo 14 iki 18 procentų.

„Mūsų geri santykiai su kaimynais reiškia, kad su gyvenančiais už sienos žmonėmis nebijome susitikti laiptinėje ir mažų mažiausia žinome jų vardus. Dar geriau, jei kaimyno galite paprašyti pagalbos ir pats esate pasiruošęs ją suteikti. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyventojams kaimynai yra beveik tokie pat svarbūs kaip artimieji“, – kalba draudimo bendrovės vadovas.

„Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. visuomenės bijo, jog artimiausioje kaimynystėje nebus žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams. O ir daugiabutyje saugiau gyventi tarp žmonių, kuriuos pažįstate ir kurie jus pažįsta.

Draudimo bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė gerų kaimyninių santykių taisyklė – abipusė pagarba, pradedant nuo smulkmenų, kaip pasisveikinimas ar laiptinės durų prilaikymas. Niekada negalite žinoti, kada patiems gali prireikti būtent kaimyno pagalbos.

7 patarimai, kaip stiprinti santykius su kaimynais:

1.Prisiminkite kaimyno vardą ir užsirašykite telefono numerį. Kaimyno kontaktų gali prireikti ir pačiam prašant pagalbos, ir pasiūlant savo pagalbą. Jei pamatote ką nors įtartino savo laiptinėje ar prie kaimyno buto durų, turėsite būdą, kaip pasiekti už sienos gyvenančius žmones ir juos įspėti;

2.Šypsokitės ir sveikinkitės susitikę žmogų, su kuriuo jus skiria tik siena ir buto durys. Geras nusiteikimas kito žmogaus atžvilgiu sukurs artimesnį ryšį su kaimynais – jausitės susitikę savą žmogų;

3.Susikurkite kaimynų grupę „Facebook“ – čia galėsite keistis aktualia kaimynams informacija, tartis dėl bendrų reikalų ir jausitės turintys daugiau draugų artimoje aplinkoje;

4.Pasiūlykite savo pagalbą kaimynams. Jei žinote, kad jie yra senyvo amžiaus ar turi mažamečių vaikų – galbūt jiems reikia parnešti maisto iš parduotuvės ar vaistų iš vaistinės;

5.Aptarkite su kaimynais, kaip kartu galite pagelbėti tiems greta gyvenantiems žmonėms, kuriems galbūt reikia pagalbos šiuo izoliacijos laikotarpiu. Juk bendras darbas, rūpesčiai ir pagalba vienija žmones;

6.Susipažinti ir sustiprinti ryšius padeda bendra veikla. Pakvieskite kaimynus drauge sutvarkyti aplinką, pavyzdžiui, sugrėbti lapus. O jei pamatėte laiptinėje skelbimą, kviečiantį į talką, prisidėkite;

7.Žmones suartina bendri interesai, pavyzdžiui, sodininkystė. Pasiūlykite kaimynui atliekamą vaiskrūmį ar daugiametę gėlę. Nuo to laiko visuomet turėsite temą pokalbiui;

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)