Renkantis gyvenamąjį būstą dažniausiai yra atsižvelgiama į būsto lokaciją, prieinamumą, namo statybos metus. Antrais pagal svarbą kriterijais vertinami energetinė klasė, garso izoliacija, statybų trukmė, tačiau ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į paties pastato konstrukciją bei plėtotojo pasirinktą statybos būdą. Pastaruoju metu į Lietuvos NT rinką grįžta kiek primirštas statybų metodas iš surenkamų gelžbetonio konstrukcijų. Ką apie jį turėtų žinoti kiekvienas, besirenkantis naujus namus?
Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos yra vientisi statybiniai elementai, gaminami gamykloje. Tarp šių elementų yra daugiabučių išorės sienų statybai reikalingos trisluoksnės sieninės surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos, kurias sudaro laikantis gelžbetonio sluoksnis, šiltinamoji medžiaga ir išorinis apdailinis gelžbetonio sluoksnis.
Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijoms priskiriamos surenkamosios pamatų pagalvės, pamatų blokai, kolonos, sijos, perdangos plokštės, laiptų maršai ir aikštelės, balkonų plokštės, išorinių bei vidinių sienų elementai. Atsivežus surenkamas gelžbetonio konstrukcijas į statybvietę, telieka atlikti tik jų surinkimo, montavimo darbus.
„Sovietmečiu, siekiant apgyvendinti daug į miestus besikeliančių gyventojų, naudojantis šia technologija buvo statoma dauguma Lietuvos didmiesčių daugiabučių, tačiau dėl prastos tuometinės gelžbetonio konstrukcijų kokybės, o ir išsprendus gyvenamojo būsto stokos problemą, šis statybų būdas išblėso. Ištobulėjus tiek gamybos, tiek statybos technologijoms, automatizavus gamybos procesus, šiuo metu pagaminamos gelžbetonio konstrukcijos savo techninėmis savybėmis ir aukšta kokybe nė iš tolo nebeprimena prieš pusamžį gamintų gaminių“, – sako Kornelija Kazlauskytė, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ projektų direktorė.
Greitesnės ir tikslesnės statybos
Priešingai nei statant mūrinius ar statybvietėje liejamus namus, surenkamojo gelžbetonio elementai yra gaminami ne statybų aikštelėje, o gamykloje. Todėl šiam procesui oro sąlygos neturi įtakos, o statybose reikšmingai krenta technologinių procesų kiekis. Tai lemia žymiai sumažėjusias laiko sąnaudas, tuo pat metu išlaikant aukštą gaminių kokybę.
„Pavyzdžiui, norint, kad mūro konstrukcijos statinys pasiektų tokį patį išbaigtumo lygį kaip surenkamo gelžbetonio, reikia kone dvigubai daugiau laiko. Taip yra todėl, kad statant mūrinį pastatą statybų aikštelėje skirtingų sričių specialistai nuosekliai turi atlikti skirtingus procesus: mūro, fasado šiltinimo su apdaila, tinkavimo ir kitus darbus. Negana to, šiuos procesus gali stabdyti arba gerokai vilkinti prastos oro sąlygos“, – teigia K. Kazlauskytė.
Dėl automatizuotos konstrukcijų gamybos gamyklose ir kelių skirtingų etapų kokybės kontrolės, itin sumažėja ir žmogiškųjų klaidų galimybė, pavyzdžiui, gaunami mažesni konstrukcijų matmenų nuokrypiai, todėl statybvietėje lieka užtikrinti tik montavimo kokybę.
„Projektuose „Bajorų lajos“ ir „Viršuliškių stogai“ pasitelkę surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas, pastebėjome, kad statybų procesas gerokai supaprastėjo. Jis vyko itin aiškiai, buvo labai struktūruotas, lengvai valdomas. Supaprastėjus karkaso statybos procesui, netgi tuo atveju, kai statybvietėje dirba skirtingi rangovai, klaidų tikimybė yra minimali“, – sako K. Kazlauskytė.
Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos yra brangesnis statybų metodas už kitus, tačiau galutinė būsto kaina būna panaši. Tai lemia sumažėjęs technologinių procesų skaičius ir darbininkų poreikis bei didesnis statybų greitis, sąlygojantis mažesnes sąnaudas statybos organizavimui.
Atitinka šiuolaikinius lūkesčius
Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos grįžta į madą ir dėl to, kad itin atitinka dabartinius naujakurių, kurie tampa vis labiau ekspertiški, lūkesčius. Šiais laikais būstą besirenkantys pirkėjai plėtotojams užduoda klausimus ne tik apie pastato energinio naudingumo klasę, bet ir apie jo sandarumą, šilumos ir garso izoliacijos parametrus.
„Trisluoksnės sieninės surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos leidžia butui sandariai išlaikyti šilumą, pasižymi geromis akumuliacinėmis savybėmis – lėtai įšylą esant karštam orui ir ilgai atiduoda šilumą atvėsus orams. Taip pat įšalus viršutiniam betono sluoksniui žiemą, šiltinamoji medžiaga užtikrina, kad šaltis nepasiektų vidinio gelžbetonio sluoksnio ir priešingai vasarą – įkaitus viršutiniam betono sluoksniui nepageidaujama šiluma neperduodama vidiniam sluoksniui. Tarp sluoksnių esantys specialūs laikikliai iš nerūdijančio plieno iki minimumo sumažina šalčio tiltelius“, – teigia Vytas Sirtautas, vadovaujantis inžinierius konstrukcijų projektavimo bendrovėje „INHUS Engineering“.
Taip pat betonas yra viena tankiausių statybinių medžiagų, todėl projektavimo metu parinkus reikamus sluoksnių storius, tiek vidiniai, tiek ir išoriniai sienų elementai užtikrina reikiamą garso izoliaciją numatytai garso klasei.
„Šiuolaikiniams pirkėjams vis daugiau rūpi produkto kilmė bei aplinkosauga, o surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos pasižymi mažesniu kiekiu gamtą teršiančių procesų. Konstrukcijų gamybai naudojamas betonas yra gaminamas iš vietinių žaliavų, o tai ekonomiškai palanku vidaus rinkai bei lemia natūralesnį statybų procesą“, – aiškina K. Kazlauskytė.
Pasak jos, surenkamosioms gelžbetonio konstrukcijoms dažnai reikia mažiau apdailos darbų, kas taip pat imponuoja įsikraustyti skubantiems naujakuriams.
„Gamykloje pagamintos gelžbetonio konstrukcijos net be apdailos atrodo estetiškai, pasižymi itin lygiu paviršiumi. Tad dažnai sienų nebūtina tinkuoti, užtenka nuglaistyti. Be to, konstrukcijų sienos gaminamos iškart su projekte numatytais elektros ir silpnų srovių instaliacijai reikalingais kanalais, rozečių dėžutėmis, o tai leidžia išvengti dulkių, statybinių šiukšlių ir nepageidaujamo triukšmo statybos proceso metu. Pastebėjome, kad dalis klientų nusprendžia palikti dalį ar visas gelžbetonio lubas ar sienas neuždengtas ir taip paversti jas modernaus miesto būsto akcentu – intriguojančia interjero detale“, – pastebi K. Kazlauskytė.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”
