Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius
Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.
Nauji pasirinkimai ir didesnė atsakomybė
Šių metų vasarą „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu aktyvių veiksmų dėl kaupimo II pensijų pakopoje ketina imtis bent 2 iš 5 jos dalyvių. Dažniau svarstoma atsiimti visas lėšas ir nutraukti kaupimą visiškai, rečiau – atsiimti dalį sukauptų lėšų.
Be to, gyventojams atsiveria ne tik šios dvi galimybės – jie taip pat gali atsiimti lėšas ir vėl pradėti kaupti iš naujo II pakopoje, nukreipti visas ar dalį atgautų lėšų į III pakopos pensijų fondą, kitą taupymo ar investavimo įrankį, taip pat sustabdyti kaupimą neribotam laikui, paliekant sukauptas lėšas dabartiniame fonde.
Galiausiai, svarbu pastebėti ir tai, kad pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje sąlygos nesikeičia – išlieka valstybės paskata, toliau taikomi palankūs valdymo mokesčiai, o investuotos lėšos valdomos taikant gyvenimo ciklo investavimo strategiją.
Skaičiavimai parodo, kad tie, kurie tęs kaupimą ir nesiims jokių veiksmų, turėtų užsitikrinti geriausią finansinį rezultatą. Vis dėlto verta panagrinėti ir kitus pasirinkimus bei jų „kainą“ mūsų senatvei.
Kiek jau vidutiniškai sukaupta?
Norėdami išnagrinėti kiekvieno pasirinkimo finansinį rezultatą ateičiai, turime pasiremti aiškiai apibrėžtomis prielaidomis. Lietuvoje II pakopos sistema pradėjo veikti 2004 m., o per pastaruosius 20 metų buvo kelis kartus reformuota suteikiant daugiau lankstumo ir pasirinkimo galimybių kaupiantiesiems.
Šiuo metu kaupiantieji nuo savo atlyginimo perveda 3 proc. ir papildomai gauna 1,5 proc. vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Kaip matysime vėliau, pastaroji itin svarbi galutiniam finansiniam kaupimo rezultatui.
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų. Ši suma gaunama įvertinus tai, kad per visą ligšiolinį kaupimo laikotarpį kaupiančiojo atlyginimas prilygo vidutiniam darbo užmokesčiui, o faktinė vidutinė metinė pensijų fondo grąža sudarė 7,25 procento.
Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai. Kuo galėtų virsti dabartinė suma esant 4,8 proc. tikėtinai vidutinei metinei grąžai, o vidutiniam atlyginimui kasmet paaugant po 4 procentus?
Kaupiant toliau – 7 kartus didesnė suma
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus. Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Kaip galutinį rezultatą galėtų paveikti dalies lėšų atsiėmimas? Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), „nuostolius“ būtų galima atstatyti per 2–3 metus ir toliau auginti finansinį turtą. Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą – galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Prasčiausią rezultatą, neįskaitant visiško pasitraukimo, lemtų įmokų mokėjimo sustabdymas ir fonde paliktos lėšos. Nepervedant naujų įmokų, kaupiama suma per kelis dešimtmečius padidėtų apie 2,5 karto ir sudarytų beveik 55 tūkst. eurų. Tai galėtų virsti apie 250 eurų per mėnesį siekiančia anuiteto išmoka. Tai parodo, kad reguliarios tolesnės įmokos nuo atlyginimo yra itin svarbios kuo geresniam galutiniam rezultatui.
Visiškai nutraukus kaupimą būtų galima atsiimti apie 12 tūkst. eurų. Tačiau išleidus šias lėšas dabarties poreikiams, ateityje reikės pasikliauti tik valstybės mokama pensija, kuri šiuo metu tenkintų tik kas dešimtą šalies gyventoją.
Lėšų perkėlimas nėra išeitis
Maždaug kas antras iš II pensijų pakopos ketinantis pasitraukti žmogus teigia, kad lėšas senatvei ketina taupyti ar investuoti savarankiškai. Tam yra daugybė būdų ir įrankių, visų jų privalumų ir apribojimų bei tikėtinų rezultatų čia apžvelgti tikrai nepavyks. Bet pažiūrėkime į labiausiai tikėtiną alternatyvą – III pakopos pensijų fondus.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 82 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 90 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių – atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
Jei atsiimtą sumą gyventojas tiesiog paliktų III pensijų pakopos fonde, ji per du dešimtmečius galėtų išaugti iki 34 tūkst. eurų. Vadinasi, tai finansiškai prastesnis rezultatas negu tada, kai pinigai paliekami II pakopos pensijų fonde.
Svarbiausia – aktyvus pasiruošimas
Kalbant apie kitas investavimo formas – jų grąža turėtų būti gerokai didesnė už vidutinę pensijų fondų grąžą, kad ilgainiui būtų galima pasiekti panašius rezultatus. Be to, kitų formų investicijoms gali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčiai, ką taip pat reikėtų įskaičiuoti į galutinį rezultatą. Todėl III pakopa ar kitos investavimo priemonės nėra alternatyva – tai kaupimą II pensijų pakopoje sustiprinantys finansiniai instrumentai.
Aišku, kiekvieno situacija skirtinga, todėl ir galutinį pasirinkimą gali nulemti ne tik finansiniai skaičiavimai. Tačiau jie parodo svarbiausią dalyką – jei norime finansiškai geriau aprūpintos senatvės, jai turime aktyviai ruoštis patys. Tik tokiu būdu padidinsime šansus, kad profesinės kelionės pabaigoje galėsime pasidžiaugti ir finansiniais pasiekimais.
Prielaidos skaičiavimams:
Nuo 2004 m. iki šiol dalyvis gavo vidutinį atlyginimą ir kaupė maksimaliai. 2025 m. rugsėjo 30 d. sukaupta suma prilygo 18 710 eurų pagal tuo metų veikusių pensijų fondų vidutinę metinę grąžą (7,25 proc.). Kaupimo nutraukimo atveju dalyviui būtų išmokėta 12 696 eurų. Laikoma, kad dalyvio turtas iki 2026 m. nepakis, o dalyviui liks 23 metai iki pensinio amžiaus. Grąža ateityje sudarys 4,78 proc. (pagal „Sodros“ puslapyje skelbiamos skaičiuoklės prielaidas).
Atkreipiame dėmesį, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.
Pranešimą paskelbė: Petras Lingė, Swedbank Lietuvoje
