Pasaulio ekonomikos raida ir pandemija paskatino prekybos kelių tarp Azijos ir Europos pokyčius bei lėmė geležinkelių krovininio transporto bumą. Kaip rodo Kinijos geležinkelių statistika, per pirmąjį šių metų pusmetį tarp Europos ir Kinijos surengti net 5122 krovininių traukinių reisai. Tai – 36 proc. daugiau, nei per pirmąjį 2019 m. pusmetį. Rekordiniai reisų kiekiai fiksuoti ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais.
„Rekordines transportavimo geležinkeliu apimtis lemia ir ilgalaikiai, ir trumpalaikiai veiksniai. Pastarąjį dešimtmetį prekybos tarp Europos ir Kinijos apimtys sparčiai augo ir tai skatino plėsti esamas bei ieškoti naujų tiekimo grandinių. Kinai pastaraisiais metais itin daug investavo į geležinkelio kelių plėtrą. Šį transportavimo būdą paskatino ir pandemija, kai sutrūkinėjus tiekimo oro keliais grandinėms ir brangstant gabenimui laivais, geležinkeliai tapo itin patrauklia alternatyva. Ji pasiūlė saugų, stabilų ir ganėtinai greitą transportavimą už sąlyginai nedidelę kainą“, – teigia Jūratė Cimanavičienė, krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.
Prekybos apimtys augs
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, per pastarąjį dešimtmetį Europos prekybos su Kinija apimtys išaugo dukart. 2019 m. ES iš Kinijos importavo prekių už 361 mlrd. Eur (2009 m. – 185 mlrd. Eur), o eksporto apimtys pakilo nuo 77 mlrd. Eur (2009 m.) iki 198 mlrd. Eur (2019 m.).
Europos prekybos balansas išlieka neigiamas – iš Kinijos Europa vis dar importuoja daugiau prekių, nei į ją eksportuoja, tačiau šios šalies ir visa Azijos rinka išlieka labai svarbi ES.
„Azijos svarba pasaulio ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Šio regiono vartotojų perkamoji galia auga, azijiečių vartojimo įpročiai vis labiau panašėja į viduriniosios klasės įpročius Europoje ir Šiaurės Amerikoje – jie nori vartoti tas pačias prekes ir aukščiausios kokybės prekių ženklus. Tad nepaisant prekybos karų ir pandemijos paskatinto gamybos perkėlimo, Europai su Azija svarbu turėti kuo geriau išvystytas tiekimo grandines“, – sako J. Cimanavičienė.
Geležinkelių alternatyva tapo patraukli
Didžiausios prekybos tarp Tolimųjų Rytų ir Europos apimtys visada vyko jūra. Priežastis paprasta – palyginti su oro transportu, prekių gabenimo jūra kaina yra daug kartų pigesnė. Tiesa, Azijos viduje, ir ypač – Kinijoje, dominuoja gabenimas geležinkelio transportu, nes atstumai pakankamai tolimi, be to automobilinių kelių tinklo plėtra įsibėgėjo tik per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Dar prieš dešimt metų logistai manė, kad reguliarus ir saugus krovininių traukinių eismas tarp Europos ir Kinijos yra beveik neįmanomas dėl kelių priežasčių: skirtingose šalyse naudojami skirtingi geležinkelių bėgių pločiai, kitokios perspėjimo sistemos, o 10 tūkst. km maršrute esančios šalys turi savo biurokratijas, kyla ir politinių santykių klausimas. Problema buvo įvardijamas ir saugumas – siuntų judėjimą geležinkeliu Azijos stepėmis sunku sekti, baiminamasi ir prekių sugadinimo, ir praradimo.
Šiandien situacija pasikeitė ir pasitikėjimas geležinkelių transporto sprendimais kasmet auga. Prie to prisidėjo valstybių vykdytos milžiniškos investicijos į geležinkelių infrastruktūros plėtrą, dėl kurių geležinkelių transporto greitis, saugumas ir kokybė žymiai pagerėjo. Šiandien krovinių konteineris iš Kinijos Rytų į Lietuvą, iki durų gali būti pristatytas per 18 dienų.
„Daugeliui užsakovų geležinkelis tapo aukso viduriu. Prekės atkeliauja žymiai greičiau, nei jūrų transportu, ir gerokai pigiau, nei lėktuvu, – sako „Balti Logistika“ atstovė. – Šiuo metu Kinijos ir Europos kryptimi daugiausia naudojami trys geležinkelio koridoriai, o mes dažniausiai konteinerius gabename maršrutais per Kazachstaną ir Mongoliją. Šios šalys yra labai suinteresuotos aptarnauti tokį tranzito srautą, todėl siekdamos išlikti konkurencingos investuoja, gerina infrastruktūrą, o tai lemia dar didesnį saugumą ir greitį“.
Paskatino ir pandemija
Pasak J. Cimanavičienės, tarp reikšmingų geležinkelio populiarėjimo faktorių tapo ir koronaviruso pandemija bei jos sukelti apribojimai.
Dėl daugelyje šalių įversto karantino oro transporto srautai tarp Azijos ir Europos sutriko, buvo atšaukta daugybė reisų, lėktuvų pasiūla sumažėjo, o kainos už vietą laineryje patyrė drastišką šuolį. Paraleliai, jūrų transporte irgi fiksuoti bangavimai – laivai, siekdami sukelti deficitą ir kainas, ilsėjosi uostuose.
Tuo tarpu geležinkelio transporto srautai pandemijos metu iš esmės liko normalūs, ir tai tapo gera proga verslams išbandyti šį alternatyvų sprendimą.
Pokytis ilgalaikis, bet reikia investicijų
„Balti Logistika“ atstovė pastebi, kad įvykęs geležinkelių iškilimas – ne trumpalaikis pokytis. „Net ir liepos, rugpjūčio mėnesiais, kai įprasti tiekimo maršrutai oru ir jūra jau buvo atsistatę, iš Kinijos į Europą geležinkeliu keliavo rekordiniai krovinių srautai“, – teigia J. Cimanavičienė.
Kinijos geležinkelių duomenimis vien per rugpjūtį tarp Kinijos ir Europos surengta rekordiškai daug – 1247 reisai. Tai – net 62 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūtį. Jais pergabenti 113,000 konteinerių – 66 proc. daugiau nei prieš metus.
„Žinoma, staigus geležinkelių iškilimas atneša ir tam tikrų iššūkių – šalys turi toliau investuoti, gerinti infrastruktūrą, užtikrinti, kad kroviniai nestrigtų pasienyje. Investicijų reikia ir Europoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje yra vienas iš svarbiausių Europos geležinkelio mazgų, krizės metu buvo sunku tvarkytis su žymiai išaugusiais srautais, o pasienyje ar terminale laukiantys traukiniai taip pat reiškia nejudančias siuntas“, – sako „Balti Logistika“ atstovė.
Jos teigimu, iš Kinijos į Lietuvą geležinkeliu keliaujantys kroviniai vyksta dažniausiai per Malaszewicze krovinių stotį Lenkijoje, iš kur vėliau link Baltijos šalių gabenami automobiliniais keliais. Tačiau svarbiu alternatyviu mazgu yra ir Minskas, iš kurio Lietuvą kroviniai gali pasiekti tiek geležinkeliu, tiek ir automobiliniais keliais.
Pranešimą paskelbė: Žilvinas Bružas, Integrity PR
