Finansai

Tyrimas parodė, kad vietoje draudimų politikos reikia socialinio pasitikėjimo

Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Jis patvirtina, kad geriančių ir negeriančių gyventojų proporcija išlieka pastovi. Apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys,  progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Tyrimas rodo, kad  girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), visuose tyrimuose išlieka stabili ir sudaro 5 procentus visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

Girtaujančių grupė jaunėja

Girtaujančių grupėje 90 proc. yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59 proc. yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

Tyrime matoma ir dar viena tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. ir 2019 metais sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Daugiausiai girtaujančių – namuose, o bandžiusių atsisakyti mažėja

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100 proc., o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99 proc.

„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitimui, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83 proc. respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.

Efektyviausia atsižvelgti į kaimynines šalis

Akcizų didinimas gali būti laikomas kaip viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau panašu, kad Vyriausybė aklai pasikliauja šia išvada, nors to daryti nevertėtų – Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką.

Kaip yra teigęs Estijos parlamento narys bei buvęs Estijos finansų ministras Aivaras Soerdas (Aivar Soerd), protingiausia akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių, o Lietuvos atveju išmintingiausia būtų derinti pozicijas tiek su Latvijos, tiek su Lenkijos kolegomis.

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos. Taip pat daug atsivežama iš kaimyninės Latvijos – skaičius nuosekliai vis auga ir 2019 metais pasiekė 8 proc. girtaujančių grupėje. Progomis alkoholį vartojančių grupėje didesnis procentas per pastaruosius dvejus metus yra vežančių alkoholį iš Lenkijos – retai vežė 9 proc., o daugiau – 8 proc. respondentų.

Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02 proc. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.

Daugiausia neigiamo vertinimo – akcizo didinimui

Tyrimas rodo, kad daugiausia neigiamo vertinimo susilaukė akcizo didinimas – skaičius siekia 32 proc.

„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas Algirdas Bartkus.

Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra-europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas. Vieno iš preliminarių skaičiavimų išdavoje rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc. ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio.

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“,  – teigia A. Bartkus.

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)