Finansai

Ūkininkų organizacijos kreipiasi į LR Seimą ir Vyrausybę prašydamos blaiviai vertinti gyvūnų aktyvistų iniciatyvas

Šiandien septynios ūkininkų organizacijos įteikė Lietuvos valdžios institucijoms prašymą vengti populistinių sprendimų, susijusių su ūkinių gyvūnų gerove, ir vadovautis mokslu bei atsižvelgti į ekonomines šalies galimybes, o ne vadovausti gyvūnų aktyvistų šūkiais.

Praėjusį penktadienį vykusioje konferencijoje „Kas apgins mus* nuo gyvūnų gynėjų?“ (*Mes – tai 94 proc. Lietuvos gyventojų, vartojančių gyvūninės kilmės produktus. Vilmorus, 2021 m. gruodis)  buvo aptartos pastarojo meto Europos ir Lietuvos iniciatyvos atsisakyti narvų ir aptvarų ūkiuose, kailinių žvėrelių laikymo ir nuolatinis gyvulininkystės diskreditavimas viešojoje erdvėje, kuomet pasitelkiami šokiruojantys sužeistų ar sergančių gyvūnų vaizdai.

Konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis įvardijo per didelius suvaržymus ir mėginimus iki smulkmenų reglamentuoti žemės ūkį, vedančius ūkininkus į nesėkmes, o socialinėje medijose skleidžiamas ideologijas, kurios formuoja savotiškus visuomenės burbulus ir padeda išrinkti populistinius politikus į valdžią, įvardijo kaip grėsmę.

Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Povilas Andriukaitis, prieš tai dirbęs Europos Komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, akcentavo, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje 74 šalys pateko į bado zoną, 1,2 mlrd žmonių jau stokoja maisto, o 365 mln badauja. Rudenį situacija bus sunkesnė, ir sunkės toliau iki kito pavasario. Todėl Lietuvoje turi būti keliami klausimai, ar maisto gamyba ir žemės ūkis yra laikomos strateginėmis šakomis. Dar dirbdamas Europos Komisaru V.P.Andriukaitis prisidėjo prie gyvūnų gerovės platformos kūrimo. „Neškite ant stalo mokslinius tyrimus,  o ne taip, kad man patinka, aš myliu gyvuliukus, nelaikykit jų narve“,- komentavo V.P Andriukaitis. Anot jo, kai kuriose ES šalyse net veikia atskiros partijos, kurios dirba tik su gyvūnų teisėmis.

Mokslininkai ir ūkininkai keliskart priminė nykstančio dirvožemio problemą dėl galvijų skaičiaus mažėjimo. Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, savo pranešime išdėstė, kad vienos karvės mėšlas padeda užauginti 4 t grūdų arba 25 t. bulvių.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė priminė apie būtinybę mažinti maisto švaistymą ir savo pranešime akcentavo, kad Lietuvoje gyvulininkystė nėra tarp pagrindinių teršėjų ir apskritai mūsų šalies žemės ūkis žymiai „švaresnis“ nei Kinijos, JAV ar net kaimyninės Lenkijos.

Paukštininkystės atstovai atmetė viešus gyvūnų aktyvistų kaltinimus apie netinkamas sąlygas narvuose laikomoms vištoms, prof. Romas Gružauskas pristatė naujausias technologijas, kaip užtikrinamos komforto sąlygos ūkiniams paukščiams. Prof. Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos pirmininkas, teigė, kad narvų vištoms dedeklėms atsisakymas kainuotų apie 80 mln eurų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas palygino valstybės investicijas į kiaulių gerovę Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse su Lietuvos rodikliais, ir paaiškėjo, kad mūsų šalies kiaulininkystė tampa nekonkurencinga, nes parama skiriasi ne procentais, o kartais, deja iš Žemės ūkio ministerijos nesulaukiama jokių strateginių pažadų ateičiai.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijas pirmininkas dr.Česlovas Tallat-Kelpša įvardijo konkrečią sumą, kiek kainuos žvėrininkystės draudimas Lietuvoje, tai  – 230 mln eurų. Jis atskleidė manipuliatyvią komunikaciją, vykdomą šio sektoriaus priešininkų, kuri ir atvedė prie LR Seimo iniciatyvos uždrausti visą žemės ūkio šaką ir bedarbiais paversti per tūkstantį žmonių. Europos Parlamento nario Juozo Oleko pranešime kailininkystė buvo pristatoma kaip priešnuodis greitąjai madai ir žiedinės ekonomikos pavyzdys.

Tarp konferencijos kalbėtojų buvo ir LR Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius,  Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nyderlandų Žemės ūkio ir sodininkystės asociacijos patarėja tarptautiniais klausimais Iris Bouwers, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, naujai susikūrusios asociacijos “Laisvė rinktis” steigėjai.  

Renginio organizatoriai planuoja ir toliau tęsti viešas diskusijas, siekiant sąžiningos komunikacijos apie gyvulininkystę. Klausimai, ar veganai, kurių Lietuvoje yra 0,6 proc.,  turi teisę nulemti strateginius gyvulininkystės sprendimus, kaip kritiškai vertinti viešus aktyvistų lozungus ir kaip plėtoti tvarią ekonomiškai naudingą gyvulininkystę šalyje, kuri eksportuoja didelę dalį savo žemės ūkio produkcijos, tikimasi, pasieks ir valdžios kabinetus.

Visas konferencijos įrašas pateiktas čia: https://www.youtube.com/watch?v=oVcczzJDl-w

Pridedamas tekstas

 

Tarptautinės konferencijos

Kas apgins mus* nuo gyvūnų gynėjų?

2022 m. balandžio 8 d. Vilnius

 

DALYVIŲ REZOLIUCIJA LR SEIMUI, LR VYRIAUSYBEI

Svarstant ūkinių gyvūnų gerovės ir su jais susijusius klausimus siūlome vadovautis mokslu ir kviečiame bendradarbiauti su ūkininkais, mokslininkais ir veterinarijos specialistais bei kritiškai vertinti gyvūnų aktyvistų lobistinę ir viešųjų ryšių veiklą. Gyvūnų gerovės teisės aktai turėtų būti kuriami ir įgyvendinami atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines sąlygas bei LR Vyriausybės realias finansines galimybes. 

Pranešimą paskelbė: Austė Korbutė, Informacijos vadybos centras

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)