Ukmergės gatvėje, vienoje intensyviausių Vilniaus transporto arterijų, kyla naujas „Kia“ ir „Škoda“ automobilių centras. Tačiau ši statyba išsiskiria ne tik moderniu projektu – jo centre atsidūrė vienas medis. Paprastasis klevas, išsiskiriantis savo dydžiu ir vitališkumu, tapo svarbiausiu aplinkosaugos prioritetu, dėl kurio buvo koreguojamas pastato kontūras, rengiamos specialios apsaugos zonos ir taikomos netipinės inžinerinės technologijos.
Kad visi medžio išsaugojimo darbai būtų atlikti teisingai, dar prieš statybų pradžią projekto rangovas „YIT Lietuva“ kreipėsi į arboristus – specialistus, dirbančius su medžių priežiūra ir apsauga. Jie nuo pirmos dienos konsultuoja ir prižiūri kiekvieną žingsnį, susijusį su medžio saugojimu.
Privaloma sąlyga – medis turi likti
Dar projektavimo stadijoje, kreipiantis dėl statybos leidimo, Vilniaus miesto savivaldybė nustatė aiškią sąlygą – medis sklype turi būti išsaugotas. Techniniame projekte jam skirtas atskiras skyrius, detalizuojantis apsaugos priemones prieš prasidedant statyboms, jų metu ir po jų pabaigos.
„Tai vienas paskutinių tokio dydžio medžių Ukmergės gatvėje. Svarbu ne tik jo išvaizda, bet ir ekologinė vertė – tokie želdiniai gerina oro kokybę, mažina triukšmą, suteikia pavėsį ir padeda miestui išlaikyti žalumos balansą. Siekiant užtikrinti jo gyvybingumą net pastato kontūras buvo atitrauktas nuo medžio, kad išliktų pakankamo dydžio augavietė ir laja. Lietuvoje tokio masto medžių išsaugojimo projektai statybų metu – reti, todėl šis atvejis yra tikrai išskirtinis“, – pabrėžia prie šio projekto dirbusios įmonės „Arboristas Renatas“ vadovas R. Turčinavičius.
Medis ilgaamžis – technologijos modernios
Palankioje aplinkoje paprastasis klevas gali gyventi iki 150–200, o kartais net iki 350 metų. Tam, kad šis medis galėtų tęsti savo gyvenimą, buvo atlikti išsamūs šaknyno išsidėstymo tyrimai. Pamatų įrengimo etape, po polių vietų nužymėjimo, arboristai oro kastuvo pagalba revizavo šaknis ir tik tada suteikė leidimą tęsti darbus.
Oro kastuvas – specialus įrankis su antgaliu, kuris formuoja stiprią oro srovę, nepažeidžiant šaknų pašalina dirvožemį. Tai leido tiksliai nustatyti saugomas zonas ir suplanuoti konstrukcijas.
Inžineriniai sprendimai: tiltas virš šaknų ir drėkinimo sistema
Aplink klevą įrengta apsaugos zona, aptverta tvora – joje draudžiama sandėliuoti medžiagas, naudoti keltuvus ar kitą statybinę techniką. Per šaknų apsaugos zoną buvo suprojektuotas ir įrengtas gelžbetoninis tiltas transportui – ši konstrukcija neperduoda apkrovos į gruntą, todėl šaknys nepatiria spaudimo nuo pravažiuojančių automobilių.
Šalia pastato pėsčiųjų takas įrengtas ant įsukamų polių, kad būtų išvengta bet kokio šaknų pažeidimo. Be to, visoje apsaugos zonoje sudėtas papildomas mulčiaus sluoksnis, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir saugo šaknis nuo perkaitimo. Laistymo sistema užtikrina, kad net ir karščiausiomis vasaros dienomis medis gautų pakankamai vandens, o drėgmės davikliai leidžia nuolat stebėti augavietės būklę.
Daugiau nei išlaidos – investicija į miesto vertybes
Toks projektas pareikalavo papildomų laiko, finansinių ir logistikos resursų – nuo šaknyno tyrimų iki tiltų konstrukcijų. Tačiau, pasak „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, tai investicija į miesto tvarumą:
„Medžių išsaugojimas nėra tik gražus gestas – tai praktinis sprendimas, kuris gerina miesto aplinką ir gyvenimo kokybę. Šis klevas tapo ne tik simboline vertybe, bet ir praktiniu iššūkiu – jo išsaugojimui buvo skirta tiek dėmesio, kiek įprastai sulaukia tik sudėtingiausios konstrukcijos.“
Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“
