Įmonės apskaitos tvarkymas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta užduotis. Tačiau stokojantiems patirties ji gali kelti daug iššūkių. Anot buhalterinių paslaugų bendrovės „Buhalterės.lt“ vadovo Laimio Jančiūno, savarankiškai tai darantys uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ar mažųjų bendrijų (MB) dažnai daro klaidas. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
1. Neapskaitomos pajamos natūra
L. Jančiūnas pažymi, kad dažnai įmonių vadovai neveda pajamų natūra apskaitos.
„Pavyzdžiui, įmonės vadovas nusiperka ir įmonės vardu įregistruoja automobilį. Nors tai yra įmonės turtas, vadovas dažnai jį naudoja asmeninėms reikmėms. Automobilis vairuojamas savaitgaliais, atostogų metu, po darbo valandų, laikomas namų kieme. Tai VMI įrodyti paprasta, o įmonei gresia baudos ir delspinigiai. Jų galima išvengti tvarkingai įforminus pajamas natūra“, – teigia L. Jančiūnas.
2. Nevedama kuro apskaita
L. Jančiūnas pažymi, kad vadovai ne visuomet veda kuro apskaitą arba tai daro klaidingai. Dažnai galvojama, kad pakanka surinkti kuro įsigijimo čekius. Anot L. Jančiūno, net ir tuomet jie neretai renkami be įmonės rekvizitų. Įmonės taip pat neturi aiškios kuro apskaitos vedimo tvarkos.
3. Pamiršta taršos mokestį
Ekspertas primena, kad turint daugiau nei ketverių metų senumo benzininį arba bet kokį dyzelinį automobilį būtina deklaruoti ir sumokėti taršos mokestį. Jis skaičiuojamas pagal sunaudoto kuro kiekį, tačiau dažnai apie tai pamirštama.
Nesvarbu, ar automobilis priklauso įmonei, ar yra naudojamas pagal panaudą ar nuomą – jei juo važinėjama ir kuras traukiamas į sąnaudas, privaloma pateikti metinę deklaraciją. Išimtis taikoma tik elektromobiliams bei naujesniems benzininiais varikliais varomiems automobiliams.
4. Neįforminamos komandiruočių išlaidos
„Buhalterės.lt“ vadovo teigimu, problemų gali kilti pamiršus tinkamai įforminti komandiruočių išlaidas. Be vadovo pasirašyto įsakymo dėl komandiruotės nėra galimybės apskaityti komandiruotės išlaidų.
„Atskira tema – bandymai vadovo atostogas įforminti kaip komandiruotę. Tai gali būti traktuojama kaip dirbtinis sąnaudų išpūtimas siekiant sumažinti pelno mokestį. Tokiais atvejais VMI gali eliminuoti tokias sąnaudas, o įmonė turės sumokėti didesnį pelno mokestį ir delspinigius“, – pabrėžia L. Jančiūnas.
5. Trūksta ilgalaikio turto apskaitos
Anot eksperto, vadovai taip pat pamiršta vesti ilgalaikio turto apskaitą. Kartais jie ignoruoja būtinybę aprašyti ilgalaikio turto tvarką ir pasiruošti atitinkamą įsakymą.
6. Pamirštama pakuočių apskaita
Panaši situacija ir su pakuotėmis. Svarbu atminti, kad ją privalu vesti atskiroje GPAIS sistemoje. Pagal jos duomenis apskaičiuojamas ir deklaruojamas pakuočių taršos mokestis.
7. Netinkamai apskaičiuojamos išmokos darbuotojams
„Koją pakišti gali ir blogai apskaičiuojami ar deklaruojami darbuotojų atlyginimai, atostoginiai, ligos išmokos. Tam reikalingos specifinės žinios ir patirtis. Be to, informaciją apie darbuotojų atlyginimus ir išmokas reikia teikti kelioms institucijoms. Dėl to pridaroma daug klaidų“, – sako L. Jančiūnas.
8. Nepraneša VMI apie pakeistą mokestinį laikotarpį
Anot L. Jančiūno, vadovų daromos klaidos kartais prasideda dar tik steigiant įmonę. Pavyzdžiui, siekiant pasinaudoti pirmaisiais veiklos metais taikoma pelno mokesčio lengvata nurodomi su kalendoriniais metais nesutampantys ataskaitiniai metai. Visgi vien to – per mažai. Norint pasinaudoti lengvata reikia atlikti papildomų veiksmų – per 5 darbo dienas nuo įmonės įsteigimo pranešti VMI apie kitą mokestinį laikotarpį. Tiesa, jei įmonė negali pagrįsti pakeisto mokestinio laikotarpio prasmės, VMI turi teisę jį atmesti.
9. Nepateikia ataskaitų sustabdžius įmonės veiklą
„Klaidingi įsitikinimai lydi ir stabdant įmonės veiklą. Vadovai dažnai mano, kad tai padarius visos jiems tenkančios pareigos dingsta. Tačiau taip nėra. Veiklos sustabdymas neatleidžia nuo pareigos teikti metines ataskaitas VĮ Registrų centrui“, – pabrėžia L. Jančiūnas.
10. Bijo pasitarti su profesionalais
L. Jančiūno teigimu, daugelį šių klaidų dažnai lemia paprasčiausia baimė pasikalbėti su specialistu. Vadovai galvoja, kad ši užduotis reikalauja nedaug pastangų ar domėjimosi. Tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Apskaitai taikomi reikalavimai nuolat keičiasi. Egzistuoja daugybė niuansų, kuriuos reikia žinoti.
„Dalis verslininkų galvoja, kad buhalteriai gali atskleisti komercines paslaptis, pavogti verslo idėjas ar apskųsti įmonę VMI. Tačiau šios baimės yra be pagrindo, nes profesionalūs apskaitos ekspertai laikosi aukštų etikos ir profesinių standartų. Be to, juos saisto paslaugų teikimo sutartys ir konfidencialumo susitarimai, kuriuose apibrėžiamos bendradarbiavimo sąlygos. Tad mažai tikėtina, kad konsultantai gali įmonei pakenkti. Priešingai – jie gerokai palengvina vadovų gyvenimą“, – įsitikinęs L. Jančiūnas.
Apie „Buhalterės.lt“
UAB „Buhalterės.lt“ – apskaitos įmonė, šiuo metu turinti daugiau nei 1 405 klientus ir 73 vyr. buhalterius komandoje. Įmonė daug dėmesio skiria paslaugų patikimumui, patogumui ir inovacijoms: siūlo sudaryti apskaitos paslaugų sutartį internetu, turi mobiliąją programėlę klientams, kuria skaičiuokles, žinių testus ir teikia kitas paslaugas.
Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“
