Finansai

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?

Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) kreipėsi į Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengėjus prašydama rengiamame dokumente skirti deramą dėmesį socialinio verslo kuriamai vertei.

Rengiama Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija LT2050) – tai ilgesnės nei 20 metų trukmės strateginio lygmens dokumentas, kuris apibrėš Lietuvos pažangos viziją ir jai įgyvendinti skirtas valstybės vystymosi kryptis, siektinus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius bei juos atspindinčius poveikio rodiklius.

LISVA prašo išplėsti ir pastiprinti 3 buvusios Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“, kuriuo siekiama sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas, nuostatas atkreipiant dėmesį į socialinio verslumo svarbą.

„Atkreipiame dėmesį, kad socialinis verslas ne tik atitinka darnaus vystymosi principus ir  veikia konkrečiose probleminėse srityse – skurdo mažinimas, tvarumo skatinimas, aplinkosauga ir t.t., bet sprendžia plataus masto iššūkius, kylančius visuomenei bei mus supančiai aplinkai. Siekiant plėtoti sumanią ir darnią ekonomiką, svarbu užtikrinti verslo produktyvumo ir darnaus vystymosi pusiausvyrą“, – teigia Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė.

LISVA tikisi dialogo su kitais ekonomikos sektoriais bei skirtingų sričių visuomenės atstovais, todėl asociacijos atstovai tikisi dalyvauti diskusijose, kuriose būtų išgrynintos tikslesnės strategijos formuluotės ir skirtas deramas dėmesys socialiniam verslui. „Esame pasiryžę bendradarbiauti įtraukiant atitinkamus dialogo elementus į mūsų  bendruomenės renginius“, – tvirtina asociacijos vadovė.

Šiandien jau niekas neabejoja, kad socialinio verslo sritis ypač COVID-19 pandemijos kontekste  tampa svarbi ne tik bendram ekonominiam valstybės augimui, bet ir visuomenei kylančių iššūkių sprendimui. “Socialinės ekonomikos organizacijos pademonstravo nepaprastą gebėjimą prisidėti prie atsparių bendruomenių stiprinimo ir kūrimo bei suvaldyti esminius pokyčius, taip pat pralenkė kitus pramonės sektorius ir sukūrė iki 12 proc. darbo vietų, kartu sprendžiant pagrindines visuomenės problemas. Šių visuomenės problemas sprendžiančių įmonių kolektyvinis mastas ir poveikis yra didžiulis – vien Europoje yra 2,8 mln. socialinių įmonių“. (Socialinio verslumo svarba siekiant post-krizinio atsigavimo | Pasaulio ekonomikos forumas, Davosas 2021 m.).

Šiuo metu Europos Komisija rengia socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti jau šiais metais. Planu siekiama gerinti socialines investicijas ir verslumą, remti socialinės ekonomikos organizacijas pradėti ir plėsti savo veiklą bei jų socialinį poveikį, diegti naujoves ir kurti darbo vietas. Taip pat bus remiamasi unikaliomis socialinės ekonomikos organizacijų ypatybėmis, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos nieko nepaliktų nuošalyje ir kad mūsų bendruomenės sustiprintų savo ekonominį ir socialinį atsparumą.

Socialinė ekonomika apima įvairias įmones, organizacijas ir teisines formas. Savo veikloje jos sistemingai teikia pirmenybę žmonėms ir daro teigiamą poveikį vietos bendruomenėms. Socialinis ekonominio verslo modelio tikslas – reinvestuoti didžiąją dalį pelno atgal į organizaciją ir (arba) visuomenei aktualią misiją, savo veikloje vadovautis dalyvaujamąja / demokratine valdymo forma.

Socialinės ekonomikos organizacijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas, įtraukiant ir tvarų augimą bei pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, jos užtikrina pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Jos veikia įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose, įskaitant socialines bei viešąsias paslaugas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą ar prieinamą energiją labiausiai pažeidžiamiems asmenims, o tai padeda sušvelninti ekonominės krizės padarinius ir didinti atsparumą.

***

LISVA – tai nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija, kuri vienija socialinio verslo/socialinės ekonomikos srityje veikiančias organizacijas. LISVA siekia aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant socialinio verslo plėtros politiką Lietuvoje, stiprinti socialinio verslo srityje dirbančių organizacijų gebėjimus bei kompetencijas, atstovauti savo narius valstybinėse institucijose, formuoti viešąją nuomonę apie socialinį verslą, rengti įvairias visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas.

Šiuo metu asociacija vienija daugiau kaip dvidešimt skirtingų ir visiems puikiai žinomų socialinio verslo srityje veikiančių subjektų, tokių kaip: „Pirmas Blynas“,  „Miesto Laboratorija“, „Textale“,  „Užimtumo namai“ „Lobių dirbtuvės“, „M. Čiuželio fondas“, „Mano guru“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir kitų. Asociacijos nariai siekia spręsti labai platų visuomenei aktualių problemų spektrą – skurdas, socialinė atskirtis, žalingo poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, visuomenės švietimas ir informavimas, valstybės gynybos klausimai ir kt.

Pranešimą paskelbė: Auksė Kontrimienė, Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA)
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)