Finansai

Vartojimo reikmėms skolinasi daugiau lietuvių ir latvių nei estų

„Luminor“ užsakymu atlikta 3 tūkst. Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia finansavimosi skirtumus – per pastaruosius dvejus metus apklaustų respondentų asmeninius poreikius vartojimo paskolomis finansavo po trečdalį lietuvių ir latvių bei 25 proc. estų. Latviai tarp Baltijos šalių gyventojų pirmauja pagal vartojimo paskolas nenumatytiems gyvenimo atvejams – 31 proc. jų skolinosi pritrūkus pinigų staiga. Kai tuo tarpu staiga atsiradusias piniginės spragas vartojimo paskolomis lopė 17 proc. lietuvių bei 16 proc. estų.

„Vartojimo paskolomis dažniausiai finansuojami stambūs pirkiniai – šioms reikmėms iš apklaustųjų respondentų vartojimo paskolas ėmė po 43 proc. lietuvių ir estų bei 35 proc. latvių. Apklausa taip pat iliustruoja teigiamą vartotojų elgsenos poslinkį – tik 4-6 proc. respondentų pasakė, kad norėtų skolintis kasdienių išlaidų finansavimui arba pramogoms. Tai rodo, kad žmonės tampa atsakingesni ir atsargesni bei geba atskirti būtinuosius poreikius nuo momentinio įgeidžio“, – sako Inguna Krieva, „Luminor“ Privačių klientų finansavimo ekspertė.

Anot apklausos, lietuviai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria savo polinkiu lyginti kreditavimo pasiūlymus – prieš imdami vartojimo paskolą, pasiūlymo sąlygas sugretina 37 proc. apklaustų lietuvių, kai tuo tarpu tai daro 33 proc. latvių ir 28 proc. estų. Laikas, per kurį suteikiama paskola, ypač didelę įtaką turi 18-29 metų amžiaus latviams. Trečdalis šios amžiaus grupės atstovų (30 proc.) nurodė, kad laikas per kiek galėjo gauti vartojimo paskolą buvo pagrindinė priežastis vartojimo paskolos pasiūlymo pasirinkimui. Tuo tarpu 40-49 metų amžiaus gyventojų pasirinkimą dažniau nulemia ankstesnė kreditavimosi patirtis (33 proc.).

Lietuvių ir latvių respondentai, kurie per pastaruosius dvejus metus nesiskolino vartojimo reikmėms, dažniausiai nurodė, kad tai buvo sąmoningas pasirinkimas, nes išleisti yra lengviau nei uždirbti, be to, jie nenori prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Tarp apklaustųjų estų, kurie neėmė vartojimo paskolos, vyravo požiūris, kad papildomo finansavimo jiems paprasčiausiai neprireikė. Paklausti, kokioms reikmėms skolintųsi ateityje, vartotojai dažniausiai vardija nekilnojamojo turto arba automobilio įsigijimą, be to, vartojimo paskolas būtų linkę naudoti namų atnaujinimui.

Apklausti Baltijos šalių gyventojai nurodė siekią išvengti įtampos biudžete, todėl rūpinasi, kad mėnesinės išlaidos paskolų įmokoms nebūtų per didelės. Didžioji dalis lietuvių (63 proc.) ir estų (66 proc.), kurie turi finansinių įsipareigojimų, paskolų įmokai ir palūkanoms mokėti skiria iki 20 proc. savo mėnesio pajamų. Tarp apklaustų latvių, turinčių finansinių įsipareigojimų, paskolų dengimui mažiau nei penktadalį atlyginimo skiria 53 proc. apklaustųjų.

Reprezentatyvią gyventojų skolinimosi įpročių apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu Baltijos šalyse apklausti 3026 gyventojai – 1009 Lietuvoje, 1012 Latvijoje ir 1005 Estijoje.

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, turintis 17 proc. indėlių ir 21 proc. paskolų rinkos dalis, 2700 banko darbuotojų aptarnauja per milijoną klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 20% ir sudaro 1,8 mlrd. Eur. Reitingų agentūra „Moody’s“ „Luminor“ ilgalaikiams indėliams yra suteikusi Baa1 reitingą su stabilia perspektyva. 2018 m. spalį „Luminor“ išleido trejų metų trukmės obligacijų emisiją, kuri kotiruojama Airijos vertybinių popierių biržoje.

Pranešimą paskelbė: Aleksas Rozentalis, UAB „Publicum“

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)