Finansai

VDU ekonomistė: krizės kol kas Lietuvoje nėra

Rimgailė Dikšaitė

Ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje bus neišvengiamas, jis jaučiamas ir dabar. Du mėnesius neveikė dalis šalies įmonių, tai atsiliepė visai ekonominei statistikai. „Kiek ekonominė recesija bus rimta ir ar pasieks krizės lygį – šiai dienai atsakyti neįmanoma, tai priklauso nuo kelių faktorių: ar tikrai karantinas truks iki birželio 16 d. ir kokie bus ir apribojimai mūsų šalies viduje, kiek truks pati pandemija ir apribojimai kitose šalyse – pradedant nuo Europos šalių, t.y. mūsų pagrindinių prekybos partnerių, baigiant Amerika ir Kinija, kurios diktuoja viso pasaulio ekonomiką ir rinkos tendencijas“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos (EVF) fakulteto docentė dr. Jonė Kalendienė ir priduria, kad pats mažiausiai nuspėjamas faktorius – mūsų piliečiai ir jų elgesys, nes nuo to priklauso, ar žmonės bus išsigandę, abejojantys ateitimi ir linkę neišleisti pinigų, ar priešingai – stengsis paremti šalies ekonomiką ir pirks daiktus, eis į renginius, kavines ir pan. „Paradoksalu – žmonės bijo krizės ir neleidžia pinigų, tačiau kai jie neleidžia pinigų – ekonomika ir sustoja“, – konstatuoja ekonomistė.

J.Kalendienė tikina, kad prasidėjus recesijai mes turėtume leisti pinigus, bet žmogiškoji psichologija veikia kitaip ir imame taupyti. „Kad ir kaip iš žmogiškosios pusės tai skambėtų keistai – leisdama pinigus visuomenė prisideda prie to, kad recesija nebus tokia „gili“ ir nepasieks krizės – t. y. žemiausio recesijos taško“, – konstatuoja ekonomistė ir pataria, jei esame nusipirkę kelionę ar bilietus į kokį renginį ar paslaugą – neatsiimti pinigų, o įsigyti kuponą, kurį galėsime panaudoti vėliau. Dėl to, esą, mes nebankrutuosime, o prisidėsime prie to, kad recesija nebus tokia sunki ir ilga.

Nuosmukis yra jau dabar

„Lietuvoje praktiškai atsidariusios ir veikia visos įmonės, tačiau, ką rodo rodikliai ir kalba patys verslininkai – apyvartos yra ženkliai mažesnės, nei būdavo tokiu metu, pavyzdžiui, prieš vienerius ar dvejus metus. Tai rodo, kad visuomenė yra apimta netikrumo. Dalis jos turėjo biuletenius arba buvo prastovose, kas tik sustiprina nežinios jausmą ir baimę prarasti dalį pinigų vėl. Jau nekalbu apie žmones, kurie apskritai neteko darbo“, – pasakoja docentė.

„Juokaujant galima pasakyti, kad dabartinei krizei pasiruošti jau nebeįmanoma, jei to nepadarei. Galima ruoštis ateinančiai krizei, kuri tikrai irgi bus“, – tikina VDU mokslininkė. Jos teigimu, ruoštis reikia tada, kai uždirbi daugiausiai, kai pajamos yra stabiliausios, lengva surasti ar pakeisti darbą, tuomet ir atsidėti bei taupyti yra lengviausia. „Čia puikiai tinka lietuviškas posakis „Roges ruošk vasarą“. Nors didžiajai visuomenės daliai vis dar įprasta elgtis priešingai – kai daug uždirbi, daug ir išleisti (pirkiniams, kelionėms ir t. t.) negalvojant apie ateitį, kuri  gali būti ne tokia sėkminga. Elementarus finansinio raštingumo trūkumas“, – apgailestauja J. Kalendienė.

Jos teigimu, karantinas labiausiai paveikė pramogų sektorių, kuris vis dar yra dalinai uždarytas arba veikia su apribojimais. Paveiktas stipriai buvo ir paslaugų sektorius. Kalbant apie statybų sektorių, pasak J. Kalendienės, reiktų išskirti jo dalis. „Tikėtina, kad gyvenamieji ar ofisų pastatai pajus rimtą sustojimą.  Galima sakyti, privataus statybų verslo ateitis artimiausiu metu nėra labai perspektyvi. Jau dabar turto vystytojai kalba, kad nėra sandorių ir sustojo pirkimai. Kalbant apie statybų projektus, kuriems numatyta valstybės parama – jie, tikėtina, pajus net augimą, nes valstybės numatytos lėšos pastatų statymui, renovacijai, kelių tiesimui ir pan. yra įspūdingos“, – konstatuoja VDU mokslininkė.

Kokie prognozuojami 2021 metai?

Mokslininkė atmeta sąmokslo teoriją, kad krizė 2020 m. neatėjo natūraliai, o buvo sukurta prisidengiant COVID-19. J. Kalendienė pasakoja, kad krizė nebūna sukurta. Ekonomikoje krizės kartojasi, o pati krizė yra žemiausias taškas, todėl tikslingiausia būtų kol kas kalbėti apie recesiją arba ekonomikos sulėtėjimą. Natūraliai ekonomika turi pakilimo ar nusileidimo arba lėtesnio augimo laikotarpius, kurie kartojasi kas penkerius, septynerius arba dešimt metų. „Paskutinė ekonominė recesija buvo 2007/2009 metais – todėl natūralu, kad kita recesija mūsų jau laukė, daug kas kalbėjo bei buvo įspėjamųjų ženklų iki COVID-19 pradžios. Be abejo, ekonomikos „perdegimo“ ženklai nebuvo tokie ryškūs kaip, tarkim, 2007 metais, tačiau ekspertai jos laukė. Taip susiklostė, kad  pandemija buvo viso to piko pradžia“, – teigia VDU mokslininkė.

Mokslininkės teigimu, pasitelkiant statistinius duomenis, šiųmetė krizė neturėtų būti gilesnė nei 2007/2009 metais, kadangi nebuvo tokio didelio pakilimo, todėl ir kritimas, tikėtina, nebus toks drastiškas. „Vertinant valdžios politiką šių abejų krizių laikotarpiu, jau dabar matome, kad dabartinė valdžia elgiasi priešingai, t. y. 2007/2009 metais valdžia pasirinko taupymo ir diržų veržimo taktiką (kas dar labiau pagilino krizę), o dabartinė valdžia tokio kelio nesirenka ir kaip tik numato daug kam didesnių lėšų skyrimą. Žinoma, rudenį mūsų laukia nauji Parlamento rinkimai, ir nauja valdžia gali priimti naujus sprendimus. Tačiau vertinant situaciją pagal dabartinius rodiklius – 2021 metai neturėtų būti blogesni už 2020 m. ir turėtumėme turėti ekonomikos augimą“, – prognozuoja VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė.

Ateinanti valdžia turės lemiamą vaidmenį

J.Kalendienė pasakoja, kad visos išsivysčiusios pasaulio šalys daugiau ar mažiau taiko panašias priemones siekiant suvaldyti recesiją, t. y. skolinasi ir duoda pinigus verslams ir gyventojams. „Mūsų valdžia tai labai puikiai kopijuoja“, – sako ekonomistė.

Jos teigimu, rudenį laukia nauji parlamento rinkimai Lietuvoje, todėl ateinantys parlamentarai susidurs su labai panašia situacija, kaip ir jų pirmtakai 2008 m. – t. y. praėjusi valdžia skolinasi ir leidžia pinigus bei dalina pažadus, kad kažkuriais metais duos dar daugiau pinigų. „Kiekvieną kartą atėjus naujai išrinktai valdžiai ir dažniausiai kitoms partijoms nei prieš tai buvusios, tenka susidurti su visa realybe. Labai nesinorėtų, kad naujai išrinkti parlamentarai padarytų ta patį, ką padarė 2008 metais buvę jų kolegos, t. y. dėl prieš juos buvusios valdžios per didelio išlaidavimo imtis labai griežtų taupumo priemonių, kurios Lietuvą įvedė į dar didesnę recesiją“, – perspėja VDU mokslininkė.

Ekonomistė pasakoja, kad dabartinė Lietuvos ir viso pasaulio ekonominė situacija skiriasi nuo padėties 2008 metais, todėl tikėtina, kad būsimai Lietuvos valdžiai to daryti nereikės ir ji nebus priversta kelti mokesčius ar „nuimti“ kažkam žadėtų pinigų. „Tačiau būsimoji valdžia tikrai susidurs su iššūkiu subalansuoti biudžetą“, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė J. Kalendienė.

Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
VDU ekonomistė: krizės kol kas Lietuvoje nėra

(Perskaityta per mėnesį: 14, iš jų šiandien: 1.)