Finansai

Vidurio, Rytų Europos ir Baltijos šalių bankininkystės sektoriaus susijungimų ir įsigijimų dinamika išlieka stabili

Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė „Deloitte“ atliko tyrimą apie bankininkystės sektoriaus susijungimų ir įsigijimų situaciją Vidurio, Rytų Europos ir Baltijos šalių regione (Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje). Tyrimo rezultatai pateikiami publikacijoje “CEE M&A Banking study”, kurioje apžvelgiami bankininkystės sektoriaus veiklos rezultatai nuo 2015 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. 

Pagrindinės tyrimo išvados:

  • 2017 m. bankų kapitalo pakankamumas visose dvylikoje šalių išliko stabilus, o vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 21%. Turto kokybė akivaizdžiai pagerėjo dėl balanso stiprinimo priemonių ir gerėjančios namų ūkių bei įmonių finansinės būklės. 2017 m. vidutinis neveiksnių paskolų rodiklis regione sudarė 6.1% ir buvo 1,5 procentinio punkto žemesnis nei 2016 m.
  • 2017 m. pelningumas išliko stabilus, tačiau vidutinė nuosavo kapitalo grąža (ROE), kuri sudarė 10%, vis dar yra mažesnė nei prieš krizę.
  • Koncentracija bankininkystės rinkoje daugumoje šalių vis dar yra vidutinė, todėl tikėtina, kad vykstant bankų konsolidacijai, koncentracija toliau didės.
  • 2015 m. Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Baltijos regiono bankininkystės sektoriuje susijungimų ir įsigijimų aktyvumas pasiekė aukščiausią tašką – 19 baigtų sandorių –  ir nuo to laiko mažėja. 2018 m. užbaigti 2 sandoriai, o nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 6 sandoriai vis dar tebebuvo vystomi. Per 2017 metus iš viso regione baigta 12 sandorių.
  • Tikimasi, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu efektyvumas, atsirandantis dėl masto ekonomijos, taps dar svarbesniu konkurencijos veiksniu. Todėl bankai, užimantys 1-2 proc. rinkos dalį, gali nesugebėti sėkmingai konkuruoti bei generuoti akcininkams juos tenkinančią grąžą. Pastebima, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Baltijos regiono bankininkystės sektoriuje tokią nedidelę rinkos dalį užima nemažai bankų.
  • Nuo 2015 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. pagal sandorių skaičių aktyviausios bankininkystės sektoriaus susijungimų ir įsigijimų rinkos buvo: Lenkijoje (8 sandoriai), Vengrijoje (8 sandoriai), Serbijoje (7 sandoriai), Rumunijoje (6 sandoriai).
  • Šiame regione aktyviausias pirkėjas buvo Vengrijos OTP Bank (5 sandoriai), antroje vietoje – Lenkijos valstybė, įvykdžiusi 4 įsigijimus, susijusius su PZU ir Alior Bank.
  • Nuo 2015 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. aktyviausi pardavėjai buvo Raiffeisen (4 sandoriai) ir 7 Graikijos bankai, įskaitant Piraeus Bank, Nacionalinį Graikijos banką, Alpha Bank ir Eurobank. 

Atsižvelgdami į Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Baltijos regione pastaruoju metu įgyvendintus bankininkystės sektoriaus sandorius, mes pastebime, jog abi sandorių pusės – tiek pirkėjai, tiek pardavėjai – yra išties aktyvūs”, –  teigia advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ vadovaujantis teisininkas, įmonių susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovas Tomas Mieliauskas. „Pirkėjai ir pardavėjai sandoriuose vadovaujasi savo nustatyta investavimo strategija, kurią skatinantys veiksniai, tikėtina, stiprės ir ateinančiais metais, o tai turėtų užtikrinti tolimesnį stabilų įsigijimų ir susijungimų sandorių skaičių šiame regione”, – priduria p. Mieliauskas.

Lietuvos bankininkystės rinkos esminiai aspektai (2015 – 2018 m. rugsėjis)

Makroekonomikos situacija

  • Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimas išliko stabilus – 2017 m. išaugo iki 3,9 proc. Šį pokytį daugiausiai lėmė padidėjęs eksportas, investicijos ir vartojimas;
  • Po 2015 m. defliacijos ir 2016 m. vidutinės infliacijos, 2017-aisiais kainos pakilo 3,7 proc. Pagrindiniai veiksniai, lėmę 2017 m. infliaciją, buvo didelė vidaus paklausa, padidėjęs akcizo mokestis alkoholiui ir padidėjusi naftos kaina. Tačiau 2018 m. fiksuojama jau sumažėjusi infliacija (2,4 proc. –  2018 m. lapkričio mėn.);
  • 2017 m. registruotas nedarbo lygis šiek tiek sumenko ir toliau vis dar mažėja, tačiau darbingo (15-64 m.) amžiaus gyventojų skaičius toliau mažėja;
  • 2017 m. biudžeto balansas buvo teigiamas (0,5%), o valstybės skola gerokai sumažėjo – 3,6 procentinio punkto – iki 36,5%;
  • 2020 m. rinkimai gali paskatinti didesnes valstybinio sektoriaus išlaidas ir darbo užmokesčio augimo tęstinumą.

Bankininkystės tendencijos

  • Lietuvos bankininkystės sektorius yra gerai kapitalizuotas. Remiantis Lietuvos banko atliktu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, akivaizdu, kad bankai Lietuvoje yra atsparūs galimiems sukrėtimams. 2017 m. ir 2018 m. kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) šiek tiek sumažėjo iki 18,8% (Lietuvos banko 2018 m. III ketvirčio duomenys) – ypač dėl aktyvios skolinimo veiklos;
  • Bendras bankininkystės sektoriaus turtas 2017 m. padidėjo 6,1% ir toliau augo 2018 m., – labiausiai dėl aktyvaus skolinimo ir paskolų portfelio augimo, – o turto kokybė akivaizdžiai pagerėjo. Neveiksnių paskolų rodikliai (NPL) pasiekė prieš finansų krizę buvusį lygį ir tapo žemesni už ES vidurkį. Nurašymai labiausiai įtakojo portfelio kokybę, tačiau šių nurašymų vertė praėjusiais metais gerokai sumažėjo. Taigi bankai jau išvalė savo balansus nuo neveiksnių  paskolų, kurios atsirado krizės metu;
  • Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. pirmų trijų ketvirčių bankų sektoriaus pelnas viršijo pelną, uždirbtą per visus 2017 m. Bankų sektoriaus pelnas išliko didelis, ypač dėl to, kad Lietuvos bankai visoje Europos Sąjungoje išleidžia mažiausią sumą finansavimui.

 Bankininkystės rinka

  • 2018 m. trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 6 bankai ir 8 užsienio bankų filialai;
  • Po AB „DNB bankas” ir Nordea Bank AB Pabaltijo filialų susijungimo (dabar – Luminor Bank AB), bankų rinkos koncentracija padidėjo, nors ir iki tol jau buvo itin koncentruota. 2019 m. sausio pradžioje užbaigtas Luminor banko konsolidavimo procesas;
  • Šiuo metu 5 bankai valdo daugiau kaip 90% viso turto; 
  • Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Baltijos šalių regiono bankininkystės rinkoje įvyko 8 sandoriai; 
  • Po 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje įsigaliojusios kredito unijų reformos, kredito unijos turi: arba susijungti į grupes ir sudaryti centrines kredito unijas, arba tapti individualiais specializuotais bankais. Tokio pobūdžio bankai nuo tradicinių bankų skirtųsi tuo, jog jiems taikomas mažesnis kapitalo reikalavimas (1 mln. Eur vietoje 5 mln. Eur), tačiau individualūs specializuoti bankai negalėtų teikti investicinių paslaugų. Tokia reforma bankininkystės sektoriuje gali padidinti santykinai mažesnių susijungimų ir įsigijimų sandorių skaičių. 2018 m. pabaigoje išduotos pirmosios specializuotų bankų licencijos.

Apie Deloitte tyrimą „CEE M&A Banking study“

Kasmet tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė „Deloitte“ atlieka didelio susidomėjimo sulaukusį tyrimą apie neveiksnias paskolas Vidurio, Rytų Europos ir Baltijos šalių regione (toliau – regionas). Kadangi Deloitte konsultuoja ne tik paskolų portfelių klausimais, bet ir dėl bankininkystės sektoriaus susijungimo ir įsigijimo sandorių, nuspręsta atlikti tyrimą ir paruošti publikaciją apie bankininkystės susijungimų ir įsigijimų dinamiką dvylikoje regiono valstybių: Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Baltijos regiono bankininkystės sektoriaus veiklos rezultatai rodo stabilų kapitalo pakankamumą, mažėjančius neveiksnių paskolų rodiklius ir augantį pelningumą. Šiuos teigiamus veiksnius lėmė stabilus ekonomikos augimas, darbo rinkos sąlygų gerinimas ir intensyvi skolinimo veikla.
Kai kur regione bankų koncentracija yra per didelė, pastebima suskaidyta rinkos struktūra, kai kurie bankai užima mažą rinkos dalį.

Apie „Deloitte

„Deloitte“ yra vadinamos „Deloitte Touche Tohmatsu Limited“, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovė, ir grupei priklausančios bendrovės narės, kurių kiekviena yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie oficialią „Deloitte Touche Tohmatsu Limited“ struktūrą galite rasti www.deloitte.lt.

„Deloitte“ teikia audito, mokesčių, finansų konsultacijų ir verslo konsultacijų paslaugas privačioms bendrovėms, veikiančioms įvairiose srityse bei valstybinėms institucijoms 150 šalių visame pasaulyje. Tarptautinis „Deloitte“ įmonių tinklas bei ilgametė patirtis vietinėse rinkose suteikia klientui daugiau galimybių efektyviau siekti tikslų, kad ir kur jis vykdytų savo veiklą. Daugiau nei 286 000 „Deloitte“ darbuotojų visada stengiasi užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę ir tapti profesionalumo standartu visose srityse, kuriose veikia.

Apie „Deloitte Legal“

„Deloitte Legal“ apima aukščiausios kokybės teisines paslaugas teikiančių „Deloitte Touche Tohmatsu Limited“ bendrovių, jų padalinių ar asocijuotų organizacijų teisinę praktiką. „Deloitte Legal“ profesionalų komanda, apjungdama specializuotas įvairių sektorių žinias kartu su ilgamete teisine patirtimi, teikia tikslines ir į klientų poreikius orientuotas paslaugas vietinėms bei tarptautinėms bendrovėms. Pasaulinis „Deloitte Legal“ tinklas vienija daugiau nei 2000 teisininkų iš 80 šalių.

 

Pranešimą paskelbė: Lina Pradkelienė, Deloitte Lietuva, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 19, iš jų šiandien: 1.)