Savivaldybėje lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai ̶ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas ir projektų vadovė Aušra Pulauskaitė ̶ ir pristatė viešųjų paslaugų perdavimo modelį per bandomųjų savivaldybių patirtį. Diskutuota apie socialinio verslo galimybes, įtraukiant nevyriausybinį sektorių ir savivaldybės vaidmenį įgyvendinant šią idėją.
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numato, kad „viešasis sektorius turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti NVO, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės“. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa teigia, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 15 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų turi būti perduota bendruomenėms, NVO ar privačiam sektoriui. Nauji viešųjų paslaugų teikėjai gali būti steigiami tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali gyventojams jų teikti ekonomiškai ir geros kokybės. VšĮ „Versli Lietuva“ sukurtame „Viešųjų paslaugų perdavimo gide“ siūlomi mechanizmai ir įrankiai apima ir socialines paslaugas.
Kaip rašoma gide, „Paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo sąnaudų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.“
Labai svarbu skatinti būtent socialinį verslumą, ̶ mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą – prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Siekiama, kad Lietuvoje viešasis sektorius turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir verslo įmonės. Laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas socialiniam verslui sumažintų valstybinėms ir savivaldybių įmonėms ir įstaigoms tenkančią naštą bei padidintų šių paslaugų efektyvumą ir kokybę. Tai padėtų spręsti ir socialines visuomenės problemas.
Anot pranešėjų, paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo sąnaudų. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad, perdavus viešųjų paslaugų teikimą iš viešojo sektoriaus į privatų ir nevyriausybinį, sutaupoma 10–30 % sąnaudų ir nepakenkiama tokių paslaugų kokybei. Rengiant „Viešųjų paslaugų perdavimo gidą“ jie rėmėsi daugiausia Olandijos patirtimi, kur labai daug viešųjų paslaugų perduota nevyriausybiniam sektoriui ir jos teikiamos daug kokybiškiau bei jų yra įvairesnių.
Siekdamos skatinti socialinį verslą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ parengė rekomendacijas, kaip laipsniškai perduoti viešųjų paslaugų teikimą socialiniam verslui ir kaip valstybė bei savivaldybės galėtų prisidėti prie socialinio verslo skatinimo iš jo pirkdamos viešąsias paslaugas. Įgyvendinant šias rekomendacijas Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse jau vykdomi bandomieji projektai Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto savivaldybėse. Kaišiadorių rajono savivaldybė pasirinko perduoti žmonių su psichine negalia integraciją gyvenant savarankiško gyvenimo namuose, o Kauno miesto – socialinio būsto problemų sprendimo, sukurti paslaugų paketą šiuose būstuose gyvenantiems žmonėms, kad jie ilgalaikėje perspektyvoje jiems socialinio būsto nebereikėtų, nes jie būtų pasirengę gyventi be valstybės paramos.
Bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės identifikavo pagrindinę socialinę problemą, rengė pokyčių teoriją, kuri taikoma siekiant išspręsti problemą, kai paslaugos bus nupirktos, bus vykdoma socialinės paslaugos teikimo stebėseną ir tobulins šios paslaugos teikimą.
Pasak „Verslios Lietuvos“ atstovų savivaldybės taip pat išmoks taikyti naujus viešųjų pirkimų būdus ir procedūras, kurios leidžia pasiekti geresnį rezultatą. Parengtais viešųjų paslaugų perdavimo modeliais gali naudotis visos suinteresuotos valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkusios „Versli Lietuva“ parengtą rekomendacijų rinkinį.
Viešajame pirkime, savaime suprantama, gali dalyvauti ir jau teikianti šią paslaugą organizacija – kaip Kaišiadorių rajono savivaldybėje ją teikia viešoji įstaiga, įsteigusi lengvą psichinę negalią turintiems jaunuoliams savarankiško gyvenimo namus. Tačiau įgyvendinant projektą paslaugų turės būti teikiama daugiau pagal sudarytą darbotvarkę, lavinant jaunuolių įgūdžius dirbti ir užsidirbti, savarankiškai dalyvauti kultūrinėje veikloje, edukacijose ir pan. Bus vertinami rezultatai ir pagal juos pasirašyta sutartis su paslaugų teikėju galės būti pratęsiama arba ieškoma naujo tiekėjo.
Rekomendacijos valstybės ir savivaldybių institucijoms nustato būdus, kaip viešąsias paslaugas būtų galima perduoti socialiniam verslui. Siūlomos priemonės labiausiai tinka tais atvejais, kai socialinės paslaugos perkamos derybų būdu, tačiau gali būti naudojami ir kiti būdai: konkursinis finansavimas, finansavimo sutartys, viešojo ir privataus sektorių partnerystė.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip būtų galima paskatinti dalyvauti nevyriausybinį sektorių, steigiant naujas socialines paslaugas ir gerinant turimų kokybę bei didinant jų įvairovę.
Mūsų savivaldybėje yra didelis poreikis įvairių socialinių paslaugų, ypač ilgalaikės socialinės globos, ir jis nėra užtikrinamas turimų socialinių įstaigų. Vienas iš pavyzdžių, kur greičiausiai būtų galima imtis pokyčių – nevyriausybinis sektorius galėtų perimti vaikų dienos centrus iš dviejų mūsų rajono socialinių paslaugų centrų ir, išnaudojant esamas bendruomenių ir kultūros centrų patalpas, steigti nedidelius vaikų dienos centrus visame rajone. Kad tokie centrai galėtų išsilaikyti, būtų galima papildomai kurti socialinius verslus prie jų – išnuomoti patalpas vaikų gimtadieniams, priimti į stovyklėles mokių tėvų vaikus ir pan.
Kitas klausimas – ar būtinai naujas paslaugas reiktų pirkti? Galbūt verta išanalizuoti informaciją, kokios nevyriausybinės organizacijos jau įgyvendina tokius projektus, per kuriuos paslaugas būtų galima gauti nemokamai, pavyzdžiui, Šilutės rajone veikianti viešoji įstaiga „Taikos kelias“, su kuria mūsų savivaldybė yra sudariusi sutartį. Ši įstaiga, įgyvendindama projektą iš Europos Sąjungos fondų, priima asmenis, sergančius priklausomybės ligomis iki 2 metų laikotarpio ir ilgiau, nemokamai teikia maitinimą ir įvairių specialistų priežiūrą. Panašias paslaugas teikia ir religinės bendruomenės, tačiau apie visus teikėjus Lietuvoje trūksta informacijos. Žinoma, tai nepakeistų viso reikalingų socialinių paslaugų spektro – kaip tik dėl to VšĮ „Versli Lietuva“, kaip minėta, nori paskatinti socialinį verslą. Vakarų regiono savivaldybėms pasiūlyta kooperuotis ir kurti savo bandomąjį viešųjų paslaugų perdavimo projektą.
Pasitarime nutarta, kad reikia sukurti strategiją, kaip ir kokias paslaugas būtų galima perduoti nevyriausybiniam sektoriui Klaipėdos rajone.
Susitikime dalyvavo meras Bronius Markauskas, jo pavaduotojos Audronė Balnionienė ir Violeta Riaukienė, patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė, Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, jo pavaduotojai Rasa Petrauskienė ir Justas Ruškys, Administracijos skyrių vedėjai ir atsakingi specialistai.
Daiva Beliokaitė
Pranešimą paskelbė: Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
