Finansai

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti „Skinest“ ieškinį „Lietuvos geležinkelių“ įmonėms dėl žalos atlyginimo

Vilniaus apygardos teismas išnagrinės didžiausiai Baltijos šalyse privačiai geležinkelio paslaugų įmonių grupei „Skinest Rail“ priklausančios bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo įmonė siekia iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Cargo“ ir UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) prisiteisti daugiau nei 0,5 mln. eurų negauto pelno.  „Skinest Baltija“ teigia, kad tokią žalą ji patyrė dėl atsakovų veiksmų vengiant rengti viešuosius pirkimus ir taip atribojant „Skinest Baltija“ nuo galimybių konkuruoti savo prekėmis ir paslaugomis.   

„Skinest Baltija“ ieškinį grindžia teiginiu, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės, sąmoningai vengdamos organizuoti viešuosius pirkimus, sukūrė selektyvią pirkimų sistemą, kurioje užsakymus galėjo gauti tik tie rinkos dalyviai, kuriuos pagal neaiškius kriterijus pasirinkdavo pirkėjai.  Tokiu būdu „Skinest Baltija“ buvo tiesiog eliminuota iš konkurencinės kovos. Bendrovė nurodo, kad 2010-2017 metais, kai „Lietuvos geležinkelių“ įmonės organizuodavo viešuosius pirkimus, jos pasiūlymai laimėjo 184 pirkimus, kurių bendra vertė viršijo 43 mln. eurų. Tuo tarpu 2018-2020 metais, kai daugumą prekių ir paslaugų „Lietuvos geležinkelių“ įmonės įsigydavo vadinamųjų komercinių pirkimų būdu, „Skinest Baltija“ sudarė tik 5 sutartis, kurių vertė siekė vos 269 tūkst. eurų.

„Skinest Baltija“ buvo pradėjusi ir užbaigė tris teismo procesus, kuriais buvo siekiama sustabdyti komercinius pirkimus ir įrodyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės elgiasi neteisėtai. Visus procesus „Skinest Baltija“ laimėjo, visų instancijų teismai patvirtino, kad valstybės valdomos įmonės užima išskirtinę padėtį rinkoje, yra laikytinos perkančiosiomis organizacijomis ir privalo pirkimus vykdyti pagal viešųjų pirkimų įstatymą. 

„Naujas ieškinys yra nuoseklaus civilizuoto teisinio proceso dalis. Teismai jau ne kartą konstatavo, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonės elgiasi neteisėtai, tačiau tai nė kiek netrikdė valstybės valdomo monopolininko – komerciniai pirkimai ir toliau buvo organizuojami, o viešojoje erdvėje liejosi keisčiausi paaiškinimai, kuriuos antrinių  įmonių vardu visuomet transliavo motininės įmonės atstovai. Sunku įsivaizduoti, kad toks elgesys teisinėje valstybėje yra toleruotinas ir net skatinamas, tačiau su tuo susiduriame realybėje. Kita vertus, jokio kito būdo spręsti problemai nėra – tik teisinis. Tą ir darome“, –  pažymėjo „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas. 

Lietuvoje veikiančios bendrovės „Skinest Baltija“ ir „Gretvita“ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė  bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje.  „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus, valdo Latvijos kosmetikos bendrovę „Dzintars“.  Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių. 

Daugiau informacijos:

Valdas Rasimas

„Skinest Baltijal“ direktorius

Tel.: +370 618 20339

valdas@skinest.lt

Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, UAB „Publicum“

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)