Finansai

Viskas apie siuntas: kodėl jos dingsta, ką daryti, kad jos nepasiklystų, o už pasiklydusias būtų atlyginta?

Kasmet auganti e-komercijos rinka visame pasaulyje ne juokais verčia sunerimti fizinių parduotuvių savininkus ir įpareigoja keisti savo pardavimų bei logistikos strategiją. Prognozuojama, kad dėl supaprastėjusių prekių pirkimo ir grąžinimo operacijų bei sutrumpėjusio jų pristatymo termino per kelerius metus internetinės prekybos mastai išaugs dvigubai ar net trigubai, o tai reiškia – geometrine progresija padaugės ir siuntinių. Tiesa, kaip pastebi Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, augant siuntų kiekiams, organiškai gali didėti ir gavėjo nepasiekusių siuntinių skaičius, tačiau šis procentas, kaip ir dabar, turėtų išlikti minimalus.

Nepasiekusių gavėjo siuntų procentas artimas 0

„2017 m. Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo internetu įpročių tyrimas parodė, kad bent kartą internete pirkusių ar perkančių 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų padaugėjo iki 44 proc., tačiau palyginti su kaimynais ar kitomis ES šalis, esame konservatyvūs ir dažniau norimą prekę įsigyjame įprastose fizinėse parduotuvėse. Labiausiai nutolę esame nuo Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos šalių, kur internetu prekių įsigyja 8 iš 10 gyventojų, tačiau siuntų kiekiai ir pas mus įspūdingi – 2018 m. per Lietuvos paštą buvo siųsta 13 mln. vidinių bei tarptautinių siuntų. Skaičius tikrai nemenkas, tad džiugina tai, kad dėl dingusios siuntos, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių gavėjo nepasiekė, į mus per metus kreipėsi tik 553 klientai. Žinoma, kiekvienam sava siunta itin svarbi, tačiau apskritai paėmus, pasiklydusių siuntų kiekis bendrame kontekste – itin mažas“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė V. Budrienė

Pasak jos, tobulinant Lietuvos pašto technologinius ir veiklos procesus, nusiskundimų dėl nepristatytų siuntų kasmet mažėja: 2018 m. dėl negautų vietinių ir tarptautinių siuntų buvo gauti 553 skundai, o pagrįstų, už kurias buvo išmokėtos kompensacijos – tik 277.

Kaip teigia V. Budrienė, itin dažnas mitas, siejamas su nepristatyta siunta, kad Lietuvos paštas ją lydi per visas tranzitines šalis, tačiau už į Lietuvą siunčiamas siuntas, jų pristatymo laiką ir siuntos būklę atsako siunčiančiosios šalies pašto paslaugų operatorius. Siuntą Lietuvos paštas savo sistemoje mato tik tada, kai ji pasiekia Lietuvos siuntų paskirstymo centrą. Jeigu užsienio pašto  sekimo sistema rodo siuntą esant Lietuvoje, gali būti, kad ji vis dar yra tranzite į Lietuvą – siuntos turi ne vieną tarpinę stotelę, todėl siunčiant neprioritetiniu siuntimu, įprastai per dieną siunta Lietuvos nepasiekia.

Be to, reikia nepamiršti, kad, priklausomai nuo pasirinkto gavimo būdo, siuntą gali pristatyti ir kitas siuntų operatorius, ne tik Lietuvos paštas.

Kodėl siunta pasimeta?

„Viena dažniausių priežasčių, kodėl siunta ar korespondencija nepasiekia adresato – netinkamai nurodytas  gavėjo adresas. Labai dažnai mūsų laiškininkai vargsta ieškodami adresato, ant kuriam skirtos siuntos būna nurodyta tik pavardė ir miestas arba gyvenvietė. Ant siunčiamų laiškų, atvirlaiškių ir siuntų itin svarbu įskaitomai užrašyti gavėją ir tikslų jo adresą. Būtina nurodyti ne tik gavėjo vardą, pavardę, gatvę, namo ir buto numerius, bet nepamiršti parašyti ir miesto, kaimo ir (ar) savivaldybės pavadinimo bei pašto kodo.

Ant pašto siuntos papildomai nurodžius gavėjo mobiliojo telefono numerį, gavėjas apie gautą ir pašte ar savitarnos siuntų terminale atsiimtiną siuntą bus informuojamas SMS žinute. Į užsienį siunčiamą siuntą reikėtų adresuoti pagal tos šalies reikalavimus. Žinotina, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė V. Budrienė

Pasak jos, dažnas atvejis, kai siuntimui kelis kartus naudojama ta pati pakuotė, ant kurios „prisikaupia“ ankstesnių gavėjų kontaktinė informacija ar nebeaktualūs adresai, todėl per klaidą siuntinį gali gauti ne tas asmuo, kuriam ji skirta.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad siuntos logistikos grandinė – ilga, tad iš Lietuvos iškeliavęs ar į Lietuvą keliaujantis siuntinys gali „užstrigti“ bet kuriame tarptautiniame siuntų paskirstymo centre.

Ką daryti, kai laukta siunta dingsta?

„Gyventojai gali pasirinkti, laiškus ir siuntas siųsti paprastuoju ar registruotuoju paštu, tačiau norint sekti savo siuntos judėjimo kelią arba apdrausti ją nuo nelaimingų atsitikimų, rekomenduojama siuntą registruoti bei įvertinti. Registruotosios pašto siuntos statusas garantuoja, kad siunta gavėjui bus įteikta tiesiai į rankas. Su registruotosios pašto siuntos numeriu, nurodytu ant kasos kvito, siuntėjas ar gavėjas gali sekti visą siuntos judėjimo kelią Lietuvoje, o siunčiant į užsienį – siuntos judėjimo kelią iki jos išsiuntimo iš Lietuvos ir tose užsienio šalyse, kurios yra pasirašiusios PRIME susitarimą. Jeigu siunta buvo apdrausta ir įvertinta, pasimetusios siuntos vertė yra kompensuojama, tačiau kompensacija grąžinami siuntėjui, o ne gavėjui“, – siuntimo subtilybes atskleidžia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė V. Budrienė

Jeigu nutiko taip, kad iš Lietuvos siunčiama siunta dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasimetė, Lietuvos pašto internetiniame puslapyje reikėtų užpildyti tarptautinę siuntos paiešką. https://www.post.lt/lt/pagalba/uzklausos-formos/siuntu-paieskos-forma/tarptautine-paieska

Tarptautinės siuntos paieška, praėjus vienam mėnesiui po siuntos išsiuntimo, atliekama nemokamai. Užpildžius formą, reikėtų pridėti paieškos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją arba nurodyti, kad paieška nemokama. Nustačius, kad siunta yra dingusi/prarasta, mokestis už paiešką grąžinamas kartu su kompensacija į gavėjo  nurodytą banko sąskaitą. Svarbu – pasimetus siuntai, siunčiamai iš užsienio, dėl kompensacijos reikia kreiptis į siuntėjo šalies paštą.

Tačiau, kaip pastebi Lietuvos pašto atstovė V. Budrienė, kartais pasitaiko atvejų, kai pašto klientai sąmoningai sukčiauja ir bando gauti kompensaciją už siuntą, kuri neva pasimetė, ją įvertinę daugiau nei siunta iš tikro buvo verta. Kartais taip „pasimeta“ ne viena, o keli šimtai to paties asmens siuntų ir jam neteisėtai išmokamos triženklės ant net keturženklės kompensacijos, tačiau svarbu žinoti, kad visi įtartini atvejai perduodami tirti teisėsaugai – kaip buvo pasielgta ir šiuo atveju.

Pranešimą paskelbė: Reda Kazlaitė, AB Lietuvos paštas

(Perskaityta per mėnesį: 9, iš jų šiandien: 1.)