Drąsa priimti riziką, greitas prisitaikymas ir netikėtos galimybės – šie elementai vienija tiek legendinio filmo „Rizikingas verslas“ siužetą, tiek Lietuvos rizikos kapitalo fondų veiklą. Kaip ir Tomo Kruzo personažas, Lietuvos fondai ne tik rizikuoja, bet ir moka improvizuoti, atrasti naujus kelius bei keisti nusistovėjusias žaidimo taisykles – o visa tai veda į tikrąją sėkmę.
Lietuvos startuolių ekosistema, vedina gaunamų fondų investicijų, per pastarąjį dešimtmetį patyrė įspūdingą transformaciją – iš nedidelės rinkos ji tapo vienu dinamiškiausių inovacijų centrų centrinėje ir rytų Europoje. Šiandien, naujausiais „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, jos vertė siekia 16 mlrd. eurų, o augimo tempai lenkia regiono vidurkį. Tokiam proveržiui impulsą suteikė rizikos kapitalo investicijos, leidusios drąsiausioms idėjoms virsti globaliais verslais. Jei Silicio slėnyje savo sėkmės istoriją kūrė tokie milžinai kaip „Sequoia Capital“ ar „Andreessen Horowitz“, tai Lietuvoje šį vaidmenį atlieka Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vienijami fondai, kurie per daugiau nei dešimtmetį tapo vienu svarbiausių vietinės ekosistemos architektų.
Dešimtmetis augimo: nuo mažos rinkos iki 16 mlrd. eurų vertės ekosistemos
Per vos dešimt metų Lietuva iš nedidelio technologijų centro tapo sparčiausiai augančia startuolių ekosistema vidurio ir rytų Europoje, fiksuodama net 39 kartus išaugusią startuolių vertę. Šiandien Lietuvos startuolių ekosistemos bendra vertė siekia įspūdingus 16 mlrd. eurų, įrodydama savo atsparumą bei gebėjimą pritraukti aukščiausios klasės investuotojus.
Nepaisant ekonominio neapibrėžtumo pasaulinėse rinkose, Lietuvos startuolių ekosistema išliko stabili, prisitaikanti ir pelninga rizikos kapitalo investuotojams. Su reikšmingomis užsienio investicijomis ir vienu didžiausių įmonių verčių rodikliu vienam gyventojui vidurio ir rytų Europos regione, Lietuva tvirtina savo, kaip regiono lyderės technologijų ir inovacijų srityje, statusą.
Rizikos kapitalo fondų poveikis Lietuvos ekonomikai ir inovacijų ekosistemai
Prie sėkmingo rizikos ir privataus kapitalo fondų vystymosi reikšmingai prisidėjo valstybės įsteigta agentūra – nacionalinis plėtros bankas ILTE. Veikdama tiesiogiai arba bendradarbiaudama su kitais finansų rinkos dalyviais, ILTE skatina tvarų šalies ūkio vystymąsi, didina ekonomikos atsparumą ir gerina finansavimo prieinamumą. Viena pirmųjų jos įgyvendintų priemonių buvo rizikos kapitalo fondų atsiradimą paskatinę sprendimai, kurie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos investicinės ekosistemos augimo.
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos naujausiais duomenimis, apklausus tuo metu, padedant ILTE ko-finansuojamai DFI programai, įsikūrusius fondus, šiandien galime matyti reikšmingą jų indėlį į Lietuvos verslo plėtrą.
Minėtų fondų ekonominė vertė Lietuvoje atsiskleidžia per reikšmingą augimą ir investicijų poveikį šalies verslui. Pavyzdžiui, nuo investicijų pradžios 52 Lietuvos įmonėse, kurios gavo fondų paramą, metinės jų pajamos padidėjo net 4,4 karto ir pasiekė 265,7 mln. eurų 2024 metais. Be to, šių įmonių darbuotojų skaičius išaugo 3,3 karto, o 2024 m. pasiekė 1 798 darbuotojus. Fondų investicijos taip pat paskatino užsienio kapitalo pritraukimą į Lietuvą, kuris išaugo 5,4 karto ir siekia 332 mln. eurų. Tokie augimo rodikliai ne tik rodo tiesioginį ekonominį poveikį, bet ir parodo, kaip fondai prisideda prie šalies ekonomikos stiprinimo ir darbo vietų kūrimo. Panašūs fondai taip pat generuoja reikšmingą fiskalinę naudą, nes 2024 metais šios įmonės sumokėjo 49 mln. eurų mokesčių.
Šie pasiekimai ne tik stiprina Lietuvos ekonomiką, bet ir prisideda prie inovacijų ekosistemos vystymo. Rizikos kapitalo investicijos leidžia talentingiems verslininkams įgyvendinti ambicingas idėjas, kurti naujus produktus bei paslaugas, kurios keičia rinką. Be to, augančios technologijų bendrovės padeda Lietuvai įsitvirtinti tarptautinėje arenoje, pritraukiant ne tik finansinius išteklius, bet ir aukščiausio lygio specialistus iš viso pasaulio.
„Šių fondų veikla yra kertinis akmuo ne tik šalies inovacijų plėtrai, bet ir talentų ugdymui bei Lietuvos, kaip stiprios technologijų šalies, žinomumui pasaulyje. Matome, kad investicijų pritraukimas ir sėkmingi startuoliai tampa vis svarbesniu mūsų šalies ekonomikos varikliu, o tai stiprina ir visą verslo aplinką. Kuo daugiau sėkmės istorijų, tuo didesnis talentų susidomėjimas, tuo daugiau užsienio investicijų ir dar geresnės galimybės ateities verslams. Startuoliuose diegiamos naujausios technologijos, čia sparčiausiai auga atlyginimai, o rizikos kapitalas tampa vienu pagrindinių ekonominės gerovės šaltinių bei inovacijų diegimo variklių. Tai ypač aktualu ne tik tradiciniams sektoriams, bet ir tokioms sritims kaip gynyba, kur inovacijų finansavimas ir diegimas tampa vis svarbesniu strateginiu prioritetu“, – teigia asociacijos vadovė Greta Mieliauskaitė.
Investicijų tendencijos: Lietuvos ankstyvosios stadijos suklestėjimas
Vienas iš pagrindinių spartaus augimo veiksnių buvo ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo investicijos. Vien 2024 m. Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. eurų, iš kurių 108 mln. eurų sudarė ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo finansavimas – vienas stipriausių rezultatų istorijoje.
Nors vėlyvosios stadijos investicijos mažėjo, atkartodamos pasaulines tendencijas, tvirti ankstyvosios stadijos ir A serijos finansavimo etapai rodo stiprią būsimų vienaragių startuolių perspektyvą. Tikimasi, kad 2025 m. į Lietuvos rinką įžengs keli nauji rizikos kapitalo fondai, dar labiau paspartindami šią plėtrą ir sudarydami prielaidas didesniems išėjimams, IPO (liet. pirminis viešas siūlymas) bei antriniams finansavimo etapams.
Ryškiausios 2024 m. investicijos („Dealroom“ ataskaitos duomenimis):
20 mln. eurų B serijos finansavimas elektroninės prekybos startuoliui „Ovoko“, kuris skatina naudotų automobilių dalių perdirbimo ekonomiką.
13,6 mln. eurų C serijos finansavimas finansininių technologijų inovatoriui „Argyle“, siūlančiam pajamų ir užimtumo duomenų sprendimus realiu laiku.
13 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicija kibernetinio saugumo startuoliui „Cube3, kuris specializuojasi kriptovaliutų sukčiavimo prevencijoje realiu laiku.
Šie finansavimo etapai pabrėžia Lietuvos stiprybę finansinių technologijų, kibernetinio saugumo, elektroninių prekyviečių ir dirbtinio intelekto srityse – sektoriuose, kurie toliau pritraukia tarptautinius investuotojus.
Pranešimą paskelbė: Greta Mieliauskaitė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija
