Žalia šviesa namuose pagaminto maisto pardavimams

Iki šiol norint parduoti namuose pagamintą tortą ar vieno kąsnio užkandžius Lietuvoje reikėjo keisti pastato paskirtį, nes įstatymas neleido užsiimti maisto gamyba gyvenamosios paskirties pastatuose. Lapkričio pabaigoje Vyriausybės priimtas nutarimas dėl statinių naudojimo ne pagal paskirtį atvejų išplėtimo atveria galimybę daugeliui verslių gyventojų  savo namuose užsiimti legalia veikla ir kurtis naujiems.

„Daugiau nei pusė besikreipiančiųjų į „Verslią Lietuvą“ dėl verslo pradžios ir plėtros klausimų yra susiję su maisto tvarkymo veikla. Sulaukę gana nemažai užklausų, kaip legalizuoti gyvenamosios paskirties patalpose pradėtus maisto gamybos verslus, pvz., įvairių konditerijos gaminių gamybos, supratome, kad dėl perteklinio reguliavimo išties nemažai verslių gyventojų veikia pilkoje zonoje, todėl negali reklamuoti savo veiklos, pritraukti naujų klientų ir plėstis“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.

G. Morkūno teigimu, negana to, mūsų žiniomis, Lietuvoje apie 250 verslų turi maisto tvarkytojo pažymėjimus, bet veikia gyvenamosios paskirties pastatuose, nes neturi galimybių pakeisti pastato paskirties iš gyvenamosios į gamybinę. „Tai rodo, kad šioje vietoje turėjome didelį nesusipratimą ir perteklinį reguliavimą, kurį pagaliau susitarus su reguliuojančiomis institucijomis pavyko panaikinti“, – pažymi jis.

Vytauto Adomaičio, „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo vadovo teigimu, šis sprendimas svarbus tuo, kad įgyvendina visiškai naują verslo priežiūros principą: leisti veiklą vykdyti visiems, o riboti tik tuomet ir tik tuos, kurių veiklos sukelia neigiamą poveikį gyvenamai aplinkai. „Taip pripažįstama, kad veiklų pobūdis ir jų mastas gali būti labai skirtingi, todėl neįmanoma iš anksto nuspėti, bus ar nebus neigiamas poveikis. Anksčiau vyravusi nuostata, kad reikia iš anksto užkirsti kelią visiems galimiems neigiamiems poveikiams, sukuria perteklinius veiklos draudimus ir neproporcingus apribojimus, kurie mažina Lietuvos verslo konkurencingumą“, – teigia V. Adomaitis.

Be to, anot V. Adomaičio, tikimasi, kad šis sprendimas sudarys prielaidas kurti legalų verslą tiems, kurie iki šiol vertėsi maisto gamybos veikla, jos neįteisindami. „Verslo legalizavimas padės jau vykdantiems maisto gamybos veiklą savo namuose ją toliau be trukdžių plėtoti. Tiems, kurie tik svajoja apie nuosavą maisto gamybos verslą, šis sprendimas uždega žalią šviesą kurtis, plėstis, kreiptis į bankus paskolos, steigti restoranus ar konditerijos, kulinarijos cechus kitose vietose, reklamuoti savo gaminius ir tapti konkurencingais rinkos dalyviais“, – sako jis.

Ruošia supaprastintus reikalavimus

Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius sako esąs įsitikinęs, kad galimybė nesirūpinti pastato paskirties keitimu bus svarbi apsisprendžiant pradėti maisto tvarkymo veiklą, be to VMVT šiuo metu ruošiami supaprastinti reikalavimai veiklai tokiose patalpose taip pat bus didelis stimulas verslo pradžiai. “Lietuvos šeimininkės nuo seno garsėja išskirtiniais savo gaminiais: šakočiais, skruzdėlynais, šimtalapiais ir pan. Daugelis jų gamina juos jau ne vienerius metus ir turi savo klientų ratą. Tiesą sakant neteko gauti jokių skundų dėl tokių gamintojų produkcijos kokybės. Juk jei gaminsi nesaugiai, nekokybiškai – prarasi klientus ir bankrutuosi. Mūsų specialistų ruošiami supaprastinti reikalavimai maisto tvarkymo patalpoms, įrangai, tam tikriems savikontrolės aspektams leis būtent tokio verslo atstovams veikti legaliai, bet nereikės iš karto investuoti itin daug lėšų, kurių tikrai reikėtų norint įrengti profesionalias maisto tvarkymo patalpas, analogiškas didelei kepyklai ar gamybos cechui. O jei verslas bus sėkmingas, klientų ratas ir gamyba plėsis, tokia, lengvesnė, pradžia taps geru pamatu plėtojant didesnę gamybą ir verslą”,  –  sako D. Remeika.

Anot VMVT vadovo, rekomendacijose bus atkreiptas dėmesys tik į pačius svarbiausius saugaus maisto tvarkymo aspektus. Pavyzdžiui, negaminti maisto jaučiant peršalimo, virusinės infekcijos ar apsinuodijimo požymius, ši taisyklė galioja ir sunegalavus artimiems šeimos nariams. Gaminant maistą laikytis griežtos asmeninės higienos – atidžiai ir dažnai plauti rankas, nenaudoti nešvarių medžiaginių virtuvės rankšluosčių, nepamiršti reguliariai valyti, plauti ir dezinfekuoti gamybos paviršius, įrankius ir indus, stebėti, kad į maisto ruošimo patalpą nepatektų augintiniai ar pašaliniai asmenys. “ Manau, kad toks namų verslas niekam nesudarys konkurencijos, o užims savo unikalią nišą rinkoje. Pirkėjams, kurie norėtų įsigyti tokių maisto produktų, rekomenduotume net ir apsilankyti pas maisto gamintoją ir patiems įsitikinti, ar jiems priimtinos maisto produktų gamybos sąlygos, higiena ir tvarka, o jau tuomet apsispręsti, pirkti maisto produktus iš tokio gamintojo, ar ne”, – teigia D. Remeika.

LR Aplinkos ministerija, įvertinusi Ūkio ministerijos siūlymus, šių metų rudenį parengė ir pateikė Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Pritarus projektui,  nuo 2018 m. lapkričio 28 d., maisto tvarkymo subjektai, gaminantys maisto produktus gyvenamajame vieno buto name, nekeisdami jo paskirties, gali vykdyti su maisto gamyba susijusią veiklą. Gyvenantiems dviejų butų sublokuotame name ar daugiabutyje reiks gauti kaimynų sutikimus.  

Susipažinti su nutarimu galima čia: https://goo.gl/YLJka9

Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva“

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)