Finansai

2018-aisiais Lietuvos oro uostų pelnas didėjo 3 kartus – augimas numatomas ir 2019-aisiais

Neaudituotais duomenimis, bendrovės Lietuvos oro uostai 2018-ųjų grynasis pelnas siekia 8,4 mln. Eur ir yra 3 kartus didesnis nei 2017-aisiais. Aviacinės pajamos pernai išaugo iki 29,4 mln. Eur, o neaviacinės siekė 14,6 mln. Eur. Didžiausią impulsą sparčiam rezultatų augimui turėjo peržiūrėta teikiamų paslaugų kainodara ir išplėsti komercinių patalpų nuomos plotai. Taip pat pasiūlytos naujos skrydžių kryptys, 19 proc. išaugęs keleivių skaičius ir 11 proc. ūgtelėjęs aptarnautų skrydžių rodiklis.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis akcentuoja, kad 2018-ieji neabejotinai yra geriausi metai bendrovės istorijoje. Praėjusių metų pajamos siekė 44 mln. Eur ir, palyginti su 2017-aisiais, yra didesnės 32,9 proc., t. y. 10,9 mln. Eur, o grynasis pelnas didėjo beveik 3 kartus.

„Beveik 70 proc. visų įmonės pajamų sudaro aviacinės pajamos, kurios didėjo daugiau nei trečdaliu ir išaugo iki 29,4 mln. Eur. Daugiau kaip trečdalį pajamų gauname iš neaviacinės veiklos, kurios rezultatai pernai taip pat džiugino, nes šoktelėjo apie 30 proc. ir pasiekė 14,6 mln. Eur“, – teigia M. Gelžinis.

Bendrovės valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų Lietuvos oro uostų rezultatai pateko tarp geriausių valstybės valdomų įmonių rodiklių.

„Norėčiau pasidžiaugti, kad 2018 metais Lietuvos oro uostų komanda išties pasiekė labai stiprius finansinius rezultatus. Nuosavybės grąža (ROE) pasiekė 6,9 proc. ir tai buvo vienas iš geriausių rodiklių tarp valstybės valdomų įmonių. Didžiausias oro uostų finansų srautas ir toliau generuojamas iš pagrindinės veiklos, todėl, nepaisant planuojamų Vilniaus ir Kauno oro uostų rekonstrukcijos projektų, valstybei už 2018 metus ketiname sumokėti rekordinius dividendus“, – teigia valdybos pirmininkas T. Krakauskas.

Beveik visos trijų šalies oro vartų komandos pernai fiksavo veiklos rekordus ir tai turėjo labai didelę įtaką sparčiam bendrovės finansinių rezultatų augimui. Iš viso buvo aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Verslo sektoriaus atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams iš viso buvo pasiūlytos net 99-ios skrydžių kryptys. Sėkmingai plėtota krovinių pervežimo veikla. Visuose trijuose oro uostuose aptarnautų krovinių skaičius ūgtelėjo penktadaliu ir sudarė beveik 16 tūkst. tonų.

„Didelį dėmesį praėjusiais metais komanda skyrė Vilniaus oro uosto komercinės zonos rekonstrukcijai ir matome, kad sudėtos pastangos atsiperka. Rekonstrukcijos metu renovuotos dvi neapmokestinamų prekių (angl. duty free) parduotuvės jau atneša puikius rezultatus. O šių metų pirmąjį pusmetį veiklą pradės dar 4-ios atsinaujinusios parduotuvės. Nepaisant to, kad vykdome modernizavimo darbus, bendrovės pajamos stabiliai auga. Pajamas papildo ir įplaukos, gaunamos už kitas neaviacines veiklas, tokias kaip reklamos pardavimai ar Verslo klubo paslaugos“, – teigia M. Gelžinis.

Bendrovės EBITDA pelnas, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją praėjusiais metais siekė 17,7 mln. Eur – 8,8  mln. Eur daugiau nei pernai.

Į 2019-uosius Lietuvos oro uostai toliau žvelgia kaip į augimo metus. Šiemet bendrovė numačiusi imtis įgyvendinti ne vieną svarbų projektą.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”

(Perskaityta per mėnesį: 34, iš jų šiandien: 1.)