Elektroninių mokėjimų įstaigai „Mistertango“ nuo šiol vadovauja Svetlana Ziubrovskienė. Šias pareigas ji pradėjo eiti sulaukus oficialaus Lietuvos banko patvirtinimo. Iki šiol lietuvių startuoliui laikinai vadovavo valdybos pirmininkas ir įmonės įkūrėjas Audrius Ramanauskas. Prie „Mistertango“ S. Ziubrovskienė prisijungė šių metų balandį ir iki šiol ėjo verslo plėtros vadovės pareigas. Anksčiau ji užėmė verslo sistemas kuriančios bendrovės „Alna Business Solutions“ vykdomosios direktorės pareigas. S. Ziubrovskienės teigimu, „Mistertango“ įmonės vairą ji perima ypač svarbiu verslo transformacijos metu. „Įmonė išgyveno spartaus augimo laikotarpį, o dabar atėjo metas iš startuolio tapti subrendusia ir tvaria organizacija. Pirmieji mano darbai – Lietuvos banko auditų metu nustatytų trūkumų pašalinimas ir komandos plėtra. Klientų aptarnavimo ir įmonės procesų gerinimas…
Naujas rekordas – per 6 mėn. Lietuvoje grąžinta beveik 300 mln. gėrimų pakuočių
Lietuvos gyventojai vis aktyviau grąžina gėrimų tarą. Ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) statistika rodo, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo punktus grąžintas rekordinis pakuočių kiekis – 291,7 mln. Tai 17,4 mln. vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu. „Kasmet grąžinamų pakuočių skaičius tolydžiai auga. Prie dabartinių rezultatų, žinoma, prisidėjo ir karščiausias per visą meteorologinį stebėjimų laiką birželis. Visgi esminis veiksnys, lėmęs tokį pasiekimą – stiprėjantis gyventojų sąmoningumas, nes tiek žiemą, tiek pavasarį pakuočių surinkta daugiau nei praėjusiais metais. Mūsų apklausų duomenys liudija, kad pakuotes grąžina 88 proc. šalies gyventojų, o jų įsitraukimas į užstato sistemą tiesiogiai nepriklauso nuo uždarbio. Visose pajamų grupėse naudojimosi sistema rodikliai…
Padėkos kultūra Lietuvoje – kodėl dar retai sakome „ačiū“?
Dažnas įspūdis grįžus iš užsienio neretai būna toks: „Kokie ten visi mandagūs!“ „Ačiū“, „prašau“, net ir visai nepažįstamiems praeiviams tariamas „laba diena“ užsienyje, regis, girdimi gerokai dažniau nei Lietuvoje. Kas tai lemia ir kuo padėkos kultūra yra svarbi? Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad mandagumas, atviras dėkingumas yra ne tiek įgimtos, kiek kultūriškai ir istoriškai nulemtos savybės. Taigi tokie bendravimo bruožai gali būti išsiugdomi. „Lyginant su daugelio Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojais, lietuviai iš tiesų yra uždaresni, santūresni, padėkomis, šypsenomis ir mandagiu bendravimu aplinkinius pamaloninantys kur kas rečiau ir apskritai mažiau linkę reikšti emocijas. Atvirai reiškiamos emocijos mūsų kultūroje dar neretai suvokiamos kaip silpnumo požymis, siejamas…
Lietuvių apsipirkinėjimo JAV el. parduotuvėse įpročiai: nuo elektronikos iki dantų pastos
Lietuviai puikiai išnaudojo ką tik praūžusius JAV didžiuosius „Liepos 4-osios“ ir „Amazon Prime Days“ išpardavimus. Tautiečiai daugiausiai pirko elektronikos, drabužių bei avalynės, tačiau pirkinių krepšeliuose atsidūrė ir patys netikėčiausi daiktai kaip dantų pasta, traškučiai ar paprasčiausi lipnūs lapeliai… Lygina kainas ir renkasi palankiausias Lietuviai ieško didžiausių nuolaidų ir geriausių pasiūlymų elektroninėse JAV parduotuvėse. Tuomet lygina su kainomis Lietuvoje ir radę geriausias įsigyja. „Tautiečiai jau įsitikino, kad JAV elektronika, drabužiai, avalynė, automobilių detalės bei žaislai kainuoja nuo kelių iki kelių šimtų eurų pigiau nei identiškos prekės Lietuvoje, netgi įskaičiuojant sandėliavimo, muitų, pridėtinės vertės, siuntimo bei pristatymo iki pat durų mokesčius“, – teigia Shipzee.com atstovas Mantas Ribelis. Populiariausia – elektronika Per didžiausią…
„Sodra“: iki liepos pabaigos kaupiantys pensijai gali pasididinti kaupimo tarifą
„Sodra“ primena: gyventojai, kaupiantys II pakopos pensijų kaupimo fonde, iki liepos pabaigos gali pasididinti kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir gauti didesnę valstybės paskatą. „Iki liepos mėnesio pabaigos galima pasididinti kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir gauti didesnę valstybės paskatą. Apie savo sprendimą padidinti kaupimą kaupiantysis turėtų informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę,“ – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė. Pasak V. Latvienės, toks kaupimas, kai gyventojas skiria 1,8 proc. nuo savo pajamų neatskaičius mokesčių, o valstybė – 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) yra pirmoji 2019 metų kaupimo stotelė; 2020 metais kaupimas didės atitinkamai iki 2,1 proc. ir 0,6 proc., kol 2023 metais atitinkamai pasieks…
KONKURENCIJOS TARYBA PATVIRTINO LIETUVOS PAŠTO PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS
Lietuvos paštas įsipareigojo anksčiau informuoti kitus pašto paslaugos teikėjus apie kainodaros pokyčius ir neapsunkinti konkurentų veikimo rinkoje. Konkurencijos taryba, įvertinusi, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami įtariamam konkurencijos teisės pažeidimui pašalinti, nutraukė vykdytą tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad bendrovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, ribodama konkurenciją teikiant verslo siunčiamų korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas. Tyrimo metu buvo vertinama Lietuvos pašto nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kainodara ir tai, ar bendrovė, keisdama verslo klientams, įskaitant pašto paslaugos teikėjus, taikomus tarifus, apsunkino jų galimybes vykdyti viešųjų pirkimų sutartis bei atgrasė juos nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Norėdami teikti pašto paslaugas ir pristatyti korespondencijos siuntas visoje Lietuvos…
Pieno eksportas susitraukė trečdaliu
Šiais metais dėl didesnių pieno supirkimo kainų nei pernai pieno supirkėjai daugiau žaliavos pardavė Lietuvos pieno perdirbėjams. Per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviško natūralaus riebumo pieno eksportas sumažėjo 29 proc., iki 23 tūkst. tonų. Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, trečdaliu smukęs žaliavos eksportas liudija apie tai, kad pieno supirkėjams apsimokėjo pieną parduoti šalies viduje. „Šiųmetė vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra didesnė nei pernykštė. Pagrindinė rinka, kur keliauja lietuviška žaliava – Lenkija, taip pat dalis pieno parduodama latviams. Tai kad pienas lieka Lietuvoje, liudija apie konkurencingas supirkimo kainas mūsų šalyje“, – sako E.Simonis. Penkių mėnesių vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo…
Vilniuje populiarėja butai su pilna apdaila: kai kuriuose projektuose jų dalis išaugo iki 40 proc.
Augančios žmonių pajamos lemia ne tik didėjančius naujų butų pardavimus, bet besikeičiančius pirkėjų poreikius. UAB „Hanner“ analitikai skaičiuoja, kad vis daugiau naujo būsto norinčių žmonių renkasi jį jau su pilna apdaila, atsiranda klientų, ieškančių visiškai apstatytų butų. Dar 2017–2018 metais butų su pilna apdaila dalis svyravo apie 20 proc. nuo visų parduodamų naujos statybos butų. Pavyzdžiui, kvartalo „Žvėryno namai“ ketvirtajame etape, kuris pradėtas 2017 m., su pilna apdaila parduota 19 proc. butų. Tačiau dabar statomuose projektuose ši dalis yra išaugusi dvigubai ar net daugiau – pavyzdžiui, šiuo metu Šnipiškėse plėtojamame kvartale „Paparčių namai“ 43 proc. butų parduota su pilna apdaila. „Susidomėjimas butais su pilna apdaila auga. Atsiranda vis daugiau žmonių,…
Kelionė per Baltijos šalis: dažniausiai pagalbos kelyje sulauksite Estijoje, rečiausiai – Latvijoje
Išsiruošusiems kelionei per Baltijos šalis teks patirti skirtingą vairavimo kultūrą ir vairuotojų elgesį kelyje. Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai, Lietuvoje kiek mažiau esame linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, o Latvijos keliuose sulaukti pagalbos yra mažiausiai šansų. „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Baltijos šalių vairuotojų geranoriškumas skiriasi. Pamatę pakelėje sugedusį automobilį sustoja ir pasiūlo pagalbą 14 proc. Estijos, 6 proc. Lietuvos ir 4 proc. Latvijos gyventojų. Beveik pusė (49 proc.) Estijos apklaustųjų, pamatę įvykį, sulėtina greitį ir įvertina, ar reikia pagalbos, o Latvijoje ir Lietuvoje pasiruošę sustoti trečdalis (33 proc.) vairuotojų. Niekada nestojančių padėti daugiausiai yra Lietuvoje (13 proc.), o mažiausiai – Estijoje (6 proc.), Latvijoje…
„Capitalica“ NT fondas žengia į biržą
Investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ pateikė paraišką įtraukti fondo išleistų obligacijų vertybinius popierius į „Nasdaq Vilnius“ administruojamą Baltijos „First North“ alternatyviosios rinkos skolos vertybinių popierių sąrašą. Prekybą obligacijomis planuojama pradėti š. m. liepos 30 dieną. Viešai platinama obligacijų emisija skirta Rygoje suplanuotų dviejų A klasės verslo centrų VERDE vystymui. „Obligacijų listingavimas biržoje – natūralus, planuotas tolesnis išleistos obligacijų emisijos žingsnis. Matome pridėtinę vertę, patrauklų pajamingumo investavimo instrumentą, tad būtų keista nepasinaudoti kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis. Buvimas biržoje ne tik atspindi finansinių instrumentų likvidumą, tačiau yra ir vienas iš veiklos skaidrumo elementų – santykių su investuotojais pagrindas“, – sako…