Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įgyvendina ES investicijų priemonės „Eksperimentas“ projektinių idėjų konsultacijas, kuriomis siekiama suteikti projektų idėjoms siūlymų, kaip sistemingiau ir nuosekliau vystyti projekto idėjos pristatymą, planuotę, taip pasidalinti geriausiomis praktikomis ir padėti įvertinti projekto potencialą bei rizikas atsižvelgiant į srities, kurioje vystomos inovacijos, specifiškumą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų projektai yra itin kompleksiški, nes apima naujų technologijų ar novatoriškų produktų vystymą, todėl šiam projekto planavimo etapui būtinas dėmesys. LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės pavaduotojas Karolis Balaišis teigia, kad dėl šios priežasties konsultacijose sudalyvauti išties verta: „Pirmiausia, klientas (startuolis, regioninė ar kita įmonė) atvykęs galės pristatyti savo idėją, sprendžiamą problemą, įmonės veiklą ir kartu gauti atsakymą,…
Šiaulių bankas ketina įsigyti „Danske Bank“ privačių klientų kreditų portfelį Lietuvoje
Šiaulių bankas pasirašė sutartį su „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialu dėl 125 mln. eurų vertės privačių klientų paskolų portfelio įsigijimo. Sandorį planuojama užbaigti per keturis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Šiaulių bankas perims „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo privačių klientų paskolų portfelį ir su juo susijusius įsipareigojimus. Didžiąją dalį portfelio sudaro būsto kreditai, taip pat kitos privačių klientų paskolos, tokios kaip lizingas, vartojimo kreditai. Užbaigus sandorį „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo klientams kreditų sutarčių sąlygos nesikeis, o apie perkėlimo procedūras klientai bus informuoti atskiru pranešimu. „Šis sandoris Šiaulių bankui suteiks papildomą pagreitį būsto finansavimo rinkoje – perėmus „Danske Bank“ privačių klientų verslą, būsto paskolų portfelis išaugs daugiau nei dvigubai. Siekiame išnaudoti…
Dėl gaisrų Australijoje pašto siuntos vėluos
Informuojame, kad dėl Australijoje ne pirmą savaitę siaučiančių gaisrų, siuntų ir korespondencijos surinkimas bei paskirstymas šioje šalyje yra komplikuotas, todėl siuntimas į Australiją ir iš jos gali būti su trikdžiais. Atsiprašome už nepatogumus. Pranešimą paskelbė: Aušra Kurtkutė, AB Lietuvos paštas
Lietuvos telekomunikacijų rinka pernai ir šiemet: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
Komentaro autorius: Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius 2019-aisiais Lietuvos telekomunikacijų rinkoje stebėjome nuoseklų pajamų augimą, kuris tęsiasi pastaruosius 3-4 metus. Nepaisant to, jau dabar gana aiškiai matome, kokiu keliu transformuosis mūsų verslas: įprasti pajamų varikliai lėtės, todėl klientams visa mūsų rinka dar aktyviau pradės siūlyti naujas išmaniąsias paslaugas, kurios tradiciškai su mobiliojo ryšio operatoriais nebuvo siejamos. 2019-aisiais „Bitės“ pajamų augimo varikliai iš esmės išliko tie patys: vis dar augo duomenų perdavimo paslaugų vartotojų skaičius, toliau augo duomenų vartojimas per vieną vartotoją, pardavėme daugiau įvairių išmaniųjų įrenginių. Tradiciniai pajamų varikliai – lėtės 2019 metai telekomunikacijų rinkoje buvo istoriniai, nes pirmą kartą mobiliojo plačiajuosčio interneto (angl. mobile broad band, MBB) vartotojų skaičius pralenkė šviesolaidžio interneto vartotojų…
Ekonomistas Ž. Mauricas: 2020 m. IT sektorius turi visas galimybes augti sparčiausiai
Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai. Pagal makroekonominės aplinkos ir stabilumo vertinimą, Lietuva turėtų būti bent jau trečdaliu turtingesnė, nei yra dabar – įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, esame gerai padarę savo namų darbus – įsivedę eurą, valstybės skola yra maža, mokestinė aplinka pakankamai stabili, tačiau nepakankamai gerai išnaudojame savo potencialą, kurį per turimą gerą ekonominę bazę reikėtų toliau auginti. „Lietuva per trejus metus…
Grigeo Klaipėda“ patvirtina teisinę atsakomybę ir kuria fondą Kuršių marioms tvarkyti
Šiandien „Grigeo Klaipėda“ patvirtino, kad pirminiai jau vakar pradėto vidinio tyrimo duomenys rodo, jog bendrovei kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai, išleidžiant nuotekas į kanalą, vedantį į Kuršių marias. Bendrovė nušalino nuo pareigų atsakingus darbuotojus ir sieks, kad žala būtų atlyginta kaip įmanoma greičiau, veiksmingai bendraujant ir bendradarbiaujant su teisėsaugos ir atsakingomis valstybinio valdymo institucijomis. „Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas vyko „Grigeo Klaipėda“ ir kas buvo daroma Kuršių marioms, Klaipėdai, Lietuvai. Tai nedovanotina. Nors formaliai aš esu „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys, tačiau esu visos grupės prezidentas ir didžiausias akcininkas, todėl tai yra mano moralinė atsakomybė. Todėl čia sėdžiu aš, o ne „Grigeo Klaipėda“ vadovai, kurie šiuo metu uostamiestyje deda…
Kur saugomi Jūsų svetainės duomenys ir kodėl tai turėtų rūpėti? „RackRay“ ekspertų atmintinė apie duomenų centrus
Šiandien nereikia būtų technologijų ekspertais, kad turėtume interneto svetainę. Kiekvieną dieną Lietuvoje gimsta ir plečiasi nauji verslai, kurių pagrindas – efektyvi informacijos sklaida internete bei valdomų duomenų prieinamumas ir saugumas. Tačiau kai reikia rinktis, kur ir kaip bus saugomi svetainės duomenys, ne visada susimąstoma apie sprendimo reikšmę ir pasekmes. Daugiau nei pusę visų lietuviškų svetainių saugančio ir aptarnaujančio duomenų centro „RackRay“ specialistai atsako į svarbiausius klausimus, ką kiekvienas turėtume žinoti apie svetainės talpinimą serveriuose bei saugiausias serverių „būstines“ – duomenų centrus. Kur talpinami svetainės duomenys ir ko reikia, kad šie būtų saugiai pasiekiami? Kiekvienos svetainės veikimui reikalingas serveris. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad serverį, kuriame talpinami svetainės duomenys, saugu…
„M.M.M. projektai“ Vilniaus Laisvės prospekte pradeda verslo centro „Freedom 36“ statybas
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ Vilniaus Laisvės prospekte pradeda statyti B+ klasės verslo centrą „Freedom 36“. Šis biurų pastatas rinkai pasiūlys apie 14.000 kv. m modernių biurų patalpų, investicijos į projektą sieks apie 30 mln. eurų. „Šią savaitę gavome statybą leidžiantį dokumentą ir pradedame darbus. Laisvės prospektas yra viena pagrindinių Vilniaus transporto arterijų – tai užtikrina gerą verslo centro matomumą ir susisiekimą tiek su centrine miesto dalimi, tiek su miegamaisiais rajonais. Tokia vieta aktuali bendrovėms, kurioms nereikia biuro miesto centre, bet reikia modernių, kokybiškų patalpų, lengvai pasiekiamų darbuotojams bei klientams“, – sako Aurimas Martinkėnas, „M.M.M. projektų“ komercinių projektų direktorius. Verslo centras „Freedom 36“ plėtojamas laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto…
Lietuvos pašto rekordas: jei taip kasdien, per metus kiekvienas gautume 83 siuntas
Lietuvos pašto statistika rodo, kad kasmet žmonės rašo mažiau, bet daiktų siunčia vis daugiau: lyginant 2018 m. ir 2019 m. tą patį 9 mėnesių laikotarpį, siuntinių išsiųsta net 19 proc. daugiau, tuo tarpu laiškų – 17 proc. mažiau. Kad šventiniu laikotarpiu siuntų kiekiai padidėja, jokia naujiena, tačiau šie metai, o konkrečiai – gruodžio mėnuo, Lietuvos paštui buvo rekordiniai – per vieną dieną buvo apdorota daugiau nei 638 tūkst. siuntų. Jeigu toks siuntų kiekis kasdien pasiektų Lietuvos pašto logistikos centrus, per metus kiekvienas[i] Lietuvos gyventojas gautų po daugiau nei 83 siuntas. „Kasmet didėjančios siuntų apkrovos – jau įprasta ir pasaulinių paštų nebestebinanti tendencija, todėl tam iš anksto ruošiamasi ir į šią…
K. Meidė ir P. Masiulis – dažniausiai kalbantys vadovai
Dažniausiai žiniasklaidoje praėjusiais metais kalbėję įmonių vadovai yra Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė, Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius, ir trečioje vietoje esantis Dainius Dundulis, „Norfa“ vadovas. Tai atskleidė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas. Bendrovės duomenimis, tyrimo metu buvo išanalizuoti apie 250 Lietuvos žiniasklaidos šaltinių: nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, interneto bei naujienų agentūrų pranešimai, radijo ir TV laidų informacija. Tyrime nebuvo analizuoti užsakomieji straipsniai. „Suskaičiavome, kad 2019-aisiais žiniasklaidoje buvo užfiksuota per 2800 vadovų citatų. Labiausiai atsiplėšusi nuo kitų vadovų yra pirmoje vietoje esanti K. Meidė – praėjusiais metais užfiksuota per 1200 jos citatų, o antrąją vietą pagal pasisakymų skaičių užima P. Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius“, – sakė…
