• Finansai

    Prie Lietuvos oro uostų valdybos prisijungė D. Makauskis

    Prie Lietuvos oro uostų valdybos kaip nepriklausomas narys prisijungė Darius Makauskis, turintis daugiau kaip 14 metų personalo valdymo darbo patirtį tarptautinėse bendrovėse. „Daug keliaudamas ir lankydamasis įvairių šalių oro uostuose matau, kokią svarbą turi oro uostai visos šalies įvaizdžiui ir gerovei. Džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos oro uostų komandos, jos strateginių tikslų įgyvendinimo ir padėsiu pasirinkti teisingą kryptį tolimesniam įmonės veiklos skrydžiui“, – sako D. Makauskis.  Pastaraisiais metais D. Makauskis dirbo Danijos įmonėje „Idavang“, kurioje vykdė personalo grupės direktoriaus pareigas. Vadovaujančias personalo pozicijas jis užėmė ir tarptautinės bendrovės „Phillip Morris“ padaliniuose Lietuvoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje. Taip pat dirbo konsultantu „AON Consulting“ organizuotuose samdos, kompetencijų vertinimo projektuose Europoje ir…

  • Finansai

    A. Radavičius. Be valstybės palaikymo atsinaujinančiai energetikai Žaliojo susitarimo tikslų nepasieksime

    Prieš kelerius metus Lietuva užsibrėžė ambicingą strateginį tikslą, kurį sveikino kitos Europos šalys, – iki 2050 metų 100 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminti tik iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau, padėję tvirtus pamatus švarios energetikos plėtrai dokumentuose, panašu, kad čia ir sustojome – vietoje to, kad būtų sparčiai įgyvendinamas šis tikslas, šiandien stebime, kaip mažinamos skatinimo priemonės elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių, atšaukiami atsinaujinančios energetikos aukcionai, o jau vykdomi projektai stringa administracinių procedūrų džiunglėse. Be valstybės palaikymo bus sunku įgyvendinti ir Lietuvos energetikos tikslus, ir Europos Žaliąjį susitarimą. Europoje vėjo energetikos plėtra lėtesnė nei planuota Praėjusiais metais Europoje veikiantys vėjo elektrinių parkai pagamino 16 proc. žemyne suvartotos elektros energijos. Remiantis asociacijos „WindEurope“ skaičiavimais,…

  • Finansai

    Aptarta valstybės parama viešbučių, restoranų ir turizmo verslui

    Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei kitais turizmo sektoriaus atstovais ir aptarė jiems aktualias pandemijos sukeltas problemas. Per susitikimą pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vyriausybės patvirtintai antrajai subsidijų koncepcijai. „Epidemiologinė situacija Lietuvoje vis dar neleidžia iki galo atverti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, todėl matome, kad svarbus ir valstybės pagalbos peržiūrėjimas labiausiai nukentėjusiems verslams. Valstybės pagalba yra universali – ji skirta visiems nukentėjusiesiems, tačiau turizmui numatomos ir atskiros pagalbos priemonės, pasibaigus Covid-19 sukeltai situacijai, – šis sektorius bus skatinamas per valstybės investicijas, skaitmeninimo programas. Suprantame, kad yra sektorių, kurie nukentėjo labiausiai, juos matome ir remiame“, – sakė…

  • Finansai

    ESO dalyvauja vieningo Europos elektros tinklo vystymo projekte

    Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su 70 partnerių iš 23 šalių dalyvauja vieningo Europos elektros tinklo vystymo projekte. Per trijų metų laikotarpį planuojama padėti pamatus vieningam senojo žemyno elektros tinklui. Projektas siūlys lankstumo paslaugas ir produktus, kurie yra susiję su elektros tinklo efektyvesniu išnaudojimu. Naujos lankstaus tinklo paslaugos turėtų išnaudoti elektros energijos kaupimo technologijas bei plačiai paskirstytąją energijos generaciją. Lankstumo paslaugų koncepcija yra vis dar nauja tema tiek Europos tiek Lietuvos mastu. Šiuo metu Lietuvoje lanksčių paslaugų ir produktų, kuriuos įsigytų skirstymo operatorius, rinkos nėra. Būtent todėl ESO aktyviai prisideda prie šių paslaugų konceptualizavimo. Projekte sukurti lankstumo paslaugų principai, informacinės sistemos ir standartai bus išbandomi skirtinguose Europos regionuose bei rinkose. Bendrovė sieks identifikuoti problemines vietas ir joms spręsti dėlios reikalavimus naujoms paslaugoms ir produktams. Viso projekto vizija yra labai svarbi šiuo metu vykstančių energijos sistemos pokyčių kontekste. Tradicinis…

  • Finansai

    „Maximos“ apklausa: kaip šv. Velykoms ruošiamės šiemet?

    Įsismarkavusi pandemija lemia, jog jau antrus metus šv. Velykas pasitiksime kitaip nei buvome įpratę per daugelį metų. Ir nors šv. Velykas praleisime tik su pačiais artimiausiais šeimos nariais, artėjančios šventės nuotaikos pamažu užkariauja tautiečių namus ir širdis. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ inicijuotoje velykinėje lojalių pirkėjų apklausoje apie 80 proc. apklaustųjų sako, jog šv. Velykos jiems labai svarbi šventė, kuriai ruošiasi, ir šv. Velykų sekmadienį dengs ir sės prie šventiškai dekoruoto stalo. Pasiruošimui įsibėgėjant – kvietimas saugoti vieniems kitus ir šventes planuoti atsakingai Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, beveik 90 proc. apklaustų „Maximos“ klientų sako, jog pandemija turės įtakos, kaip tautiečiai pasitiks artėjančias šv. Velykas.…

  • Finansai

    Suklastota rida gali neteisėtai padidinti naudoto automobilio kainą 25 procentais

    Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 – 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį. Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų „atsukimo“ problema niekur nedingo ir pirkėjams ji kainuoja nemažai pinigų. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, dažnai sunku nustatyti, kas turėtų būti atsakingas už šių duomenų klastojimą. Vis tik, ši tendencija iki šiol išlieka aktuali ir nesąžiningi pardavėjai vis dar bando dirbtinai išpūsti automobilio kainą. Didžiausia automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kokių automobilių odometrai yra atsukami dažniausiai. Siekiant gauti tikslius rezultatus, buvo išanalizuotos daugiau nei 570 tūkst.…

  • Finansai

    Dar viena šventė karantine: koks šiemet pirkėjų velykinis krepšelis?

    Daugumos pramogų ir kelionių netekę lietuviai linkę daugiau išleisti šventiniam pirkinių krepšeliui ir per Velykas pasilepinti brangesniais produktais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios Velykos nebus išimtis. Ji pastebi, kad pirkėjai Velykoms ruošiasi iš anksto – matomas didesnis susidomėjimas Velykoms skirtiems atributams ir šventiškesniems produktams. „Velykos – viena svarbiausių pavasario švenčių. Tiesa, pernai žmonės šią šventę minėjo kukliau, tačiau šiemet pastebimas padidėjęs susidomėjimas įvairiomis šventinėmis dekoracijomis, kiaušinių dažais, ar kitais velykiniais suvenyrais: viščiukų formos žaisliukais, girliandomis – lyginant su praeitais metais, įvairiausių dekoracijų paklausa tarp pirkėjų padidėjo net 2,5 karto“, – teigia V. Budrienė. Anot komunikacijos vadovės, tradiciškai prieš Velykas išauga ir kiaušinių pardavimai. Įdomu tai,…

  • Finansai

    Užduotis teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją – kokias klaidas daro vairuotojai?

    Seniai praeityje tie laikai, kai patekus į eismo įvykį patiems vairuotojams tekdavo tartis dėl avarijos metu patirtų nuostolių atlyginimo. Šiandien tuo pasirūpina draudimo bendrovės, kurių ekspertai įvertina eismo įvykio aplinkybes bei patirtą žalą ir išmoka nukentėjusios transporto priemonės savininkui jam priklausančią draudimo išmoką. Vairuotojams tereikia prisiminti vieną svarbų formalumą – teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Visgi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad tai padaryti vairuotojams pavyksta dar ne visada.  Klaidas lemia skubėjimas ir stresas  „Mūsų ekspertus pasiekia išties nemaža neteisingai, ne iki galo ar neįskaitomai užpildytų eismo įvykio deklaracijų. Dėl tokių dokumentų žalos administravimo procesas apsunkinamas ir gali užtrukti. Dėl to vairuotojus…

  • Finansai

    Europos standartizacijos sistema reikalauja pokyčių

    Standartizacija – tai techninių ir kokybės specifikacijų, kuriomis turi pasižymėti konkretūs produktai, gamybos procesai ar paslaugos, numatymas ir apibrėžimas. Standartizacija siekiama apsaugoti vartotojus, sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bei užtikrinti kokybę vieningoje rinkoje. Vienas iš standartizacijos tikslų taip pat yra padidinti prekių ir paslaugų konkurencingumą nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose, bei kuo efektyviau naudoti ekonominius išteklius. Pramonės konkurencingumas itin priklauso nuo to, kaip efektyviai veikia standartizacijos procesai. Deja, bet Europos Sąjungos (toliau – ES) standartizacijos procesas ne padeda, o labiau kliudo Europos verslui laiku ir efektyviai rinkai pateikti moderniausius sprendimus. Standartizacijos sistema nėra orientuota į rinką, o labiau naudojama kaip teisėkūros priemonė, kas iš esmės prieštarauja pačiai standartizacijos esmei,…

  • Finansai

    Korporacija „Mars“ įvertinta už gebėjimą įtraukti darbuotojus ir organizacijos kultūros puoselėjimą

    Tarptautinė korporacija „Mars“ 2020-aisiais, jau 12-ąjį kartą, pelnė JAV agentūros „Gallup“ apdovanojimą kaip kompanija, kurianti išskirtinę darbo aplinką savo darbuotojams. „Gallup Exceptional Workplace Award“ apdovanojimai buvo skelbiami kovo viduryje. Organizatorių teigimu, šįkart įvertinti organizacijas, gebančias tvirtai laikytis užsibrėžtų vertybių ir užtikrinti darbuotojų įsitraukimą, buvo ypač sunku, kadangi 2020-aisiais daugelis korporacijų buvo priverstos priimti sudėtingus sprendimus dėl pandemijos. „Mars“ pabrėžia, kad dar vienas „Gallup Exceptional Workplace Award“ apdovanojimas liudija, jog korporacija sėkmingai laikosi savo tikslo – „Pasaulis, kurio norime rytoj, priklauso nuo to, kaip dirbame šiandien.“ „Šeimos valdomos tarptautinės korporacijos „Mars“ didžiausias lūkestis – kad pelnas būtų uždirbamas, sekant šiuo tikslu. Toks modelis pasitarnauja kaip gairės darbuotojams ir vadovams, leidžia užtikrinti…

Privatumo politika