Net 3 iš 5 darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) nurodo turintys su darbu susijusių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų ir net 60 proc. visų darbuotojų, turinčių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuos įvardija, kaip rimčiausius. Rizika didėja ir darbuotojų emociniame lygmenyje – ES duomenimis, net 68 proc. darbuotojų nurodo, kad patiria su darbu susijusį stresą, dėl kurio ilgainiui išsivysto kitos sveikatos problemos, tačiau šiuo darbo aspektu įmonėse rūpinamasi dar per mažai. Mažėja darbuotojų fizinis krūvis, bet ne problemos „Saugą darbe neretai siejame su padidintos rizikos profesijomis, kuriose dominuoja fizinis darbas, todėl dažnai ją asocijuojame tik su akivaizdžių pavojų prevencija statybos, žemės ūkio ar apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ES duomenys rodo, kad su darbu…
Šalies vadovas siūlo mažinti pajamų nelygybę
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažinti pajamų nelygybę. „Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – sakė šalies vadovas. Siekdamas pagerinti mažiausiai uždirbančių asmenų padėtį, Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų. Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d., o pakeistas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms. Padidinus NPD, asmenys, uždirbantys minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas. „Siekiant Gerovės Lietuvos, vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti,…
„Finolita“ vadovo Dano Oliškevičiaus komentaras
Susitarimas su „Wirecard“ 2019 m. liepos 29 d. „Finolita“ sudarė sutartį su žinoma ir tuo metu itin perspektyvia laikyta Vokietijos fintech bendrove „Wirecard“ ─ šios grupės įmones prižiūrėjo Vokietijos finansų priežiūros institucijos. Kadangi „Finolita“ siūlo itin konkurencingą mokėjimų kainodarą, buvo sutarta, kad bus sukurta prieigos prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) atsiskaitymų platforma, kuri leis „Wirecard“ Europos Sąjungoje vykdyti atsiskaitymus gautus iš mokėjimų kortelių schemų VISA ir „Mastercard“. Tuo metu „Wirecard“ buvo viena didžiausių bendrovių rinkoje, prie jos buvo prisijungę tūkstančiai prekybininkų, kurie atlikdavo milijonus mokėjimų. Kad galėtų aptarnautu tokius didžiulius mokėjimų srautus, „Finolita“ turėjo iš esmės pertvarkyti savo sistemas ir procesus. Paslaugų apmokėjimas Su „Wirecard“ buvo sutarta dėl bendro…
Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už skaitmeninės ekonomikos plėtrą
2021 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis gegužės 17 d. posėdyje diskutavo apie skaitmeninę ekonomiką. Posėdžio dalyviai gilinosi į skaitmeninės ekonomikos sąvoką, aiškinosi, kur ta riba, kuri skiria skaitmeninę ekonomiką nuo mums įprastos ekonomikos apibrėžties, domėjosi skaitmeninės ekonomikos teikiama visuomenei nauda; aptarė priežastis, kurios, anot Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ nario Kristijono Bartoševičiaus, „trukdo mūsų tobulėjimui ir judėjimui į priekį“. „Perteklinis biurokratizmas sukuria prielaidas skaidrumo trūkumui, skaidrumo trūkumas sukelia nepasitikėjimą kuriama informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra, teikiamomis elektroninės valdžios paslaugomis, o tai trukdo judėti į priekį ir pasiekti aukščiausių rezultatų. Susipažinsime su naujausia skaitmeninės ekonomikos indekso ataskaita, kad galėtume…
Verslui paskirstyta paramos už beveik 123 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 17 d. iš viso yra patvirtinusi 122,7 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų. Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms bendrovėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 22,3 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,7 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 7,5 mln. eurų. Daugiausiai (25,35 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,4 mln. eurų, o apgyvendinimo…
„Wolt“ startuoja su maisto prekių pristatymu iš RIMI parduotuvių
Nuo šiandien Vilniaus miesto gyventojai, naudodamiesi „Wolt“ programėle, į namus gali užsisakyti ne tik patiekalų iš restoranų ar kavinių, bet ir maisto produktų iš dar didesnio skaičiaus skirtingų parduotuvių – pradedami pristatyti maisto produktai iš RIMI prekybos centrų. Maisto gamybai namuose reikalingi produktai bus pristatomi iš didžiųjų RIMI parduotuvių, todėl asortimentas bus platus. Ateityje, jei bus poreikis, planuojama prekių pristatymą iš šio prekybos ženklo centrų ir kituose Lietuvos miestuose. „Džiaugiamės startuodami su RIMI Lietuvoje. Naujo mažmeninės prekybos tinklo įtraukimas yra iššūkis ir mums, tačiau jį pradedame, remdamiesi praėjusių metų patirtimi bei žinodami, jog tokios paslaugos paklausa – didžiulė. Dabar dar geriau atliepsime gyventojų poreikius bei padėsime jiems sutaupyti daugiau laiko.…
„Bolt Food“ maisto pristatymo paslauga pradedama Mažeikiuose: kviečia ir papildomai užsidirbti
Pusantrų metų Lietuvoje veikianti maisto pristatymo į namus platforma „Bolt Food“ paslaugą ima teikti vis daugiau šalies miestų. Vos prieš mėnesį platforma tapo prieinama Marijampolėje, o nuo gegužės 17 d. „Bolt Food“ kurjeriai maistą pristato ir Mažeikiuose. Maistą tieks 10 maitinimo vietų „Bolt Food“ plėtrą Mažeikiuose lėmė jau esamų platformos partnerių susidomėjimas maisto pristatymo paslauga šiame mieste. Kol kas Mažeikių gyventojai galės patiekalus užsisakyti iš dešimties Lietuvoje populiarių restoranų tinklų bei vietinių maitinimo įstaigų. „Džiaugiamės, kad ir Mažeikiuose atsiranda vis daugiau paslaugų, kurios patogiai ir greitai padeda pasiekti klientus. „Bolt Food“ platforma ypač patraukli tuo, kad savo mylima kava nuo šiol bus galima mėgautis užsisakius iš bet kurios vietos Mažeikiuose…
Interaktyvi instaliacija Lukiškių aikštėje kvies diskusijai apie toleranciją ir įvairovę
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie tolerancijos, įtraukties ir įvairovės problemas, tačiau diskusijos šia tema iniciatoriai dažniau vis dar yra visuomeninės organizacijos. Aktyviai lygybės, tolerancijos ir įtraukties idėjas savo organizacijoje skatinantis ir įtvirtinti siekiantis „Danske Bank“ stengiasi šią situaciją keisti ir labiau prisidėti prie visuomenės atvirumo ugdymo. Šiuo tikslu gegužės 17 dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje banko iniciatyva pristatyta interaktyvi lauko instaliacija, kurios pagrindinė žinutė: „Atverk širdį ir mintis, ir tau atsivers visos durys“. Gegužės 17-oji instaliacijos eksponavimo pradžiai pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną pasaulyje minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT). Gegužė taip pat paskelbta ir 2021 m. Europos įvairovės mėnesiu, siekiant didinti informuotumą apie įvairovės ir įtraukties…
Mados industrijoje: e-komercija pakeitė žaidimo taisykles
Koronaviruso pandemija bene per naktį privertė mados industriją perkelti prekybą į internetą. Ir nors sušvelninus karantino ribojimus prie fizinių parduotuvių nusidriekė eilės į vidų patekti norinčių klientų, mados industrijos atstovų teigimu, pandemija pakeitė mados sektoriaus realybę ir pavertė e. prekybą neatsiejama aprangos, avalynės ir aksesuarų parduotuvių dalimi. Mados prekių kategorijos atstovai pasakoja, kad praėję metai buvo itin sudėtingi šiam sektoriui. Dėl pandemijos užvėrus fizinių parduotuvių duris, apranga, avalyne ir aksesuarais prekiaujantys verslai neteko pagrindinio savo pardavimų kanalo. Rogeris Puksas (Roger Puks), estiško kapitalo koncerno, valdančio tokius prekių ženklus kaip „Baltman“, „Monton“ ir „Ivo Nikkolo“, „Baltika Group“ atstovas teigia, kad koronaviruso pandemija įmonei sukėlė netikėtų iššūkių. „Nebelikus įprastų tradicinės prekybos kanalų,…
Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Nesusipratimas, kad iki šiol neturime Socialinio verslo įstatymo“
2021 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seime įregistruotas Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma įvesti „socialinio verslo“ sąvoką. Projektą pateikęs liberalas Andrius Bagdonas teigia, kad naujais pakeitimais siekiama skatinti socialinio verslo plėtrą ir tokiu būdu išnaudoti galimybę versliais būdais spręsti visuomenei aktualias problemas. „Europos Sąjunga pasirinko socialinio verslo modelį, kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi – kas ketvirta nauja įmonė Europoje yra socialinio verslo subjektas, tokių yra jau per 2 milijonus. Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: nesame įstatymais apibrėžę, kas yra socialinis verslas, todėl sunku skatinti tvarią jo plėtrą. Nesusipratimas, kad iki šiol neturėjome Socialinio verslo įstatymo“, –…
