Lietuvoje plėtojama pirmoji Europoje licencijuota sutelktinio finansavimo platforma „InRento“, leidžianti nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) nuomai, pritraukė 530 tūkst. eurų investicijų. Į lietuvių sukurtą startuolį, kurio veiklą prižiūri Lietuvos bankas, investavo „Verslo angelų fondas“ kartu su prekybininkais ir investicinių bankų vadovais. Tai jau antra stambi investicija, kurią šiemet pritraukė „InRento“. „Mūsų sukurta paslauga yra unikali ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – tai pirmoji euro zonoje licencijuota platforma, leidžianti investuoti į nekilnojamąjį turtą nuomai sutelktinio finansavimo būdu ir gauti pajamas iš nuomos. Pirmieji sėkmingi veiklos metai parodė, kad atradome nišą, kuri susidarė dėl alternatyvių mažesnės rizikos investicijų trūkumo. Naujai pritraukta investicija padės „InRento“ šią nišą užpildyti ir kitose…
A. Armonaitė: „Lietuva turi tikslą įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su gyvybės mokslų sektoriaus atstovais aptarė šiuo metu planuojamus veiksmus skatinant gyvybės mokslų industrijos augimą. „Lietuva turi ambicingą tikslą – įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šio sektoriaus dalis 2030 m. sudarytų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus. Turime didžiulį potencialą vystyti pažangias gyvybės mokslų technologijas, bet norint pasiekti šį ambicingą tikslą, reikės visos Vyriausybės susitelkimo“, – sako A. Armonaitė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia išsigryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją, kurioje bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pasiūlą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijas, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kt. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama plano…
Išradingumas virtuvėje padės ne tik tausoti maistą, bet ir pradžiuginti savo gomurį
Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje iššvaistoma 1,3 mlrd. tonų vartojimui tinkamo maisto, kurio pakaktų išmaitinti 3 mlrd. žmonių. Nors žvelgiant į Lietuvą pastarųjų metų statistinės tendencijos ir nuteikia optimistiškai, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Atsižvelgdamas į tai, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi keliomis nesudėtingomis idėjomis bei gudrybėmis, kurios besisukant virtuvėje leis dar labiau sumažinti bereikalingą maisto švaistymą. Svarbus ir žmonių, ir verslo indėlis „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė akcentuoja, kad sprendžiant maisto švaistymo problematiką svarbus yra kiekvieno – tiek verslo, tiek pirkėjų – indėlis. Šiuo atveju pastarieji prie teigiamų pokyčių prisidėti gali atsakingai planuodami savo pirkinius. „Kruopštus ir atsakingas planavimas…
Vilniečių pamėgtame ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną
„Vos tik ištrauki vieną butelį, po jo iškart iškyla kitas“, – sakė pirmojoje ežerų valymo akcijoje dalyvavęs naras. Vilniečių pamėgtos maudymosi vietos – Balsio ežero – dugną šukavę narai pririnko visą konteinerį šiukšlių, tačiau neneigė, kad darbo telkinio dugne – vis dar apstu, o radiniai sugeba nustebinti net ir patyrusius nardytojus. Akcijos metu bus valomi ir kiti šalies ežerai, todėl gyventojai raginami būti aktyvūs ir besidarbuojančių narų sulaukti savo rajone. Rugpjūčio pradžioje daugiau nei 20 narų rinkosi vilniečių pamėgtame paplūdimyje prie Žaliųjų ežerų, kur padedami akcijos organizatorių valė telkinio dugną nuo šiukšlių. Didžiausią dėmesį savanoriai narai skyrė zonai prie paplūdimio, kur įprastai dėl didelės žmonių koncentracijos fiksuojamas didžiausias užterštumas. Rado…
Produktų ir paslaugų dizainas: didina verslo konkurencingumą, kuria didesnę pridėtinę vertę
Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus Aurimo Želvio ne tik startuoliams, bet mažoms ir vidutinėms įmonėms sėkmingai kuriančioms technologines inovacijas to neužtenka konkurencinėje aplinkoje, itin ir svarbios klientų (vartotojų) poreikių naujovės verslo procesuose. Dizaino inovacijos anot jo padeda pritraukti naujų klientų, sukurti jiems didesnę vertę, sumažina fiksuotus kaštus, o kuriant naujus gaminių ir paslaugų prototipus svarbi finansinė perspektyva. Pasak Jungtinės Karalystės Dizaino tarybos, produktų (gaminių) ir paslaugų dizaino sprendimai prisideda prie įmonių augimo ir gerina verslo eksporto rodiklius, didina apyvartą. Tikėtina, kad 1 Eur investuotas į dizainą atneš bent 20 Eur didesnę finansinę grąžą, 1 EEur UR investicija į dizainą leidžia tikėtis bent 4 Eur didesnio pelno augimo, o…
Naudoti visas verslo ribojimus mažinančias priemones – Vyriausybės konstitucinė pareiga
Vilius Bernatonis, advokatų kontoros TGS Baltic vadovaujantysis partneris Diskusijų apie asmens laisves audroje, kilusioje po Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalbos visuotiniame advokatų susirinkime, pasiklydo vienas svarbus aspektas – verslo laisvė. Tai taip pat yra konstitucinė teisė ir konstitucinis ūkinio šalies gyvenimo pagrindas, o galimybių pasas yra viena iš priemonių mažinti verslo laisvės suvaržymus. Verslo laisvė arba, kitaip tariant, ūkinės veiklos laisvė, užtikrina, kad turime gyvenimą, prie kokio esame pripratę, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą. Jei kam nors šis teiginys kelia abejonių, noriu priminti, kad mūsų atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, medicinos ir švietimo sistemų išlaikymo išlaidas sumoka ne kas kitas, kaip verslas, kurdamas darbo vietas ir mokėdamas mokesčius. COVID-19…
Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?
Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta šalies gyventojų apklausa, daugelis gyventojų įsigyti būstą „iš brėžinio“ yra linkę tik tuomet, jei jo vystytojas yra patikimas. Tokiu atveju dar tik statomą būstą svarstytų įsigyti 28 proc. gyventojų. Dar maždaug dešimtadalis (9 proc.) mano, kad bet kuriuo atveju geriausi būstai yra išgraibstomi būtent statybų stadijoje. „Iš brėžinių“ perka, kai pasitiki vystytoju Beveik pusei (48 proc.) būsto pirkėjų vis tik yra svarbu prieš įsigyjant būstą jį apžiūrėti ir įvertinti gyvai. Ketvirtadalis teigė, kad…
Vilniečiams padovanojo mobilias darbo vietas prie Baltojo tilto
Vilniuje prie Baltojo tilto įsikūrė pirmosios Lietuvoje mobilios darbo vietos, skirtos norintiems dirbti gamtos apsuptyje ir džiaugtis sostinės vaizdais. „Darnu Group“ sostinei padovanojo tris vienvietes ir vieną keturvietę darbo vietas. „Pastarieji metai mums visiems priminė, kokią reikšmę savijautai, gyvenimo kokybei turi gamta bei kokią nuostabią ją Lietuvoje turime. Karantino metu didžioji dalis biurų darbuotojų dirbo iš namų, o jam pasibaigus, hibridinio darbo poreikis išaugo. Miesto gyventojams norėjome suteikti galimybę hibridinį darbą perkelti į gamtą, mėgautis grynu oru, Neries ramybe ne tik pertraukėlių metu, bet ir dirbant, nes grynas oras padeda susikoncentruoti ir išlaikyti efektyvumą, ką kartais pasiekti namų aplinkoje gali būti sunku“, – teigia „Darnu Group“ vadovė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Iš…
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pranešimas: „Vyriausybė neturi teisės atsiriboti nuo Baltarusijos situacijos pasekmių verslui“
2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius stebisi ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešais pasisakymais, kad ryšių su Baltarusija turintis verslas negali tikėtis valstybės paramos, nes neva pats prisiėmė riziką veikdamas šioje šalyje. „Jau ne pirmą kartą šios Vyriausybės požiūris į verslą šokiruoja. Visų pirma, noriu priminti, kad santykių su Baltarusija paaštrėjimą sukėlė ne pasikeitusi situacija pačioje Baltarusijoje, kaip norima pateikti, o tarptautinės sankcijos, kurių sugriežtinimo viena pagrindinių iniciatorių yra Lietuva. Todėl Vyriausybė neturi jokios teisės dabar atsiriboti nuo susidarančių pasekmių, – įsitikinęs A. Butkevičius. – Neabejoju, kad verslas visuomet apdairiai vertina verslo riziką, juk rizikuoja savo lėšomis. Tačiau…
Kada paskui gastronominį verslą nebesivilks juodų pinigų šleifas?
Ar įsivaizduojate staiga ištuštėjusį restoraną, kuris vos vakar buvo sausakimšas išalkusių svečių? Iš karto kiltų mintis apie bankrotą. O gal kas nors apsinuodijo, todėl restoraną uždarė maisto ir veterinarijos tarnyba ar kita inspekcija? O gal sugedo komunalinių paslaugų sistemos? Vis dėlto šį kartą skirsime dėmesio kitai priežasčiai. Ji susijusi su reiškiniu, kuriam mes, lietuviai, vis dar esame gana pakantūs – matyt, kol kas neiišsiugdėme tokio jautrumo, kaip, tarkim, Skandinavijos šalių gyventojai. Kalbame apie sąmoningą pasirinkimą nesinaudoti šešėlinio verslo paslaugomis, kad ir kaip viliotų jų kokybė, patraukli kaina ar patogi vieta. Taip klientai išreikštų atsakingą požiūrį į nesąžiningą viešojo maitinimo verslą. Vienas didžiausiam šešėlyje esančių sektorių Lietuvoje „Spaudoje ne kartą…