Augant būsto poreikiui Vilniuje, viena didžiausių Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Homa“ pradeda naują statybų etapą Pilaitėje, ant Gilužio ežero kranto vystomame projekte „Gilužio Rivjera“. Darbus planuojama pradėti 2022 m., o pabaigtuvės žadamos dar po metų. „Gilužio Rivjera“ – vienas didžiausių mūsų vystomų projektų. Tai gyvenvietė ant ežero kranto, kuri išsiskiria savo vieta, žaliosiomis erdvėmis ir būsimiems gyventojams kuriama gerove. Ją projektuodami galvojome apie žmogaus ryšį su gamta ir patogumą. Įsivaizdavome gyvenimą oazėje – saulės pasveikinimą medituojant ant kvepiančios žolės ir jos palydėjimą vaikštinėjant ežero krantine. Todėl šiame kvartale yra net kelios vaikų žaidimų, aktyvaus poilsio aikštelės, skaitymo vietos, modernūs sporto įrenginiai ir sutvarkyta krantinė, suteiksianti erdvę gamtos bei žmogaus…
Physical NFT art gallery in Lithuania: Converging ArtTech Market
SUPER HOW? blockchain lab and Arty Cube gallery have signed an agreement to establish physical NFT (non-fungible token) art gallery in Lithuania. The main purpose of this gallery is to bring crypto NFT art to people and educate them about the converging ArtTech market and new ways to collect digital and fine art. „NFTs are the new reality of art. Current dynamics and the development of this sector do not allow us to ignore its existence, thus changing our mindset and behaviour. It is gratifying that the collaboration between Arty Cube and SUPER HOW? opens the door to the world of digital art, which has been developing rapidly in recent…
Didžiausios Lietuvos įmonės prisijungė prie kampanijos „Jokio skirtumo“: kuriame atviresnę darbo rinką!
Lietuvoje iš beveik 159 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, dirba vos apie 29 proc. Siekiant kurti atviresnę darbo rinką Lietuvoje, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“, prie kurios jungiasi didieji Lietuvos darbdaviai. Kampanijos tikslas – paskatinti darbdavius įtraukti žmones, turinčius negalią, į darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios – samdome darbuotojus pagal jų talentus ir kompetencijas. „Žmonės su negalia, lygiai kaip ir negalios neturintys asmenys, nori realizuoti save, jaustis reikalingi, gyventi savarankiškai ir būti finansiškai nepriklausomi. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje einame atviresnės darbo rinkos link – ne tik viešojo bet ir privataus sektoriaus įmonės priima negalią…
Kas slepiasi po pilna būsto apdaila: tik dažytos sienos ar korpusiniai baldai ir užuolaidos?
Naujos statybos būstas su pilna apdaila – vis dažnesnis nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų pasirinkimas. NT plėtros bendrovė „Realco“ skaičiuoja, kad apie trečdalis būsimų naujakurių pastaruoju metu renkasi vidutinės ar ekonominės klasės butą su pilna apdaila. Žmones vilioja ne tik mažesni rūpesčiai įsirengiant naujus namus, bet ir galimybė sutaupyti laiko bei finansų. Visgi, „pilnos apdailos“ sąvoka nėra reglamentuota teisės aktuose, tad ekspertai atkreipia dėmesį, kas po ja slepiasi, koks vystytojo indėlis privalo būti maksimalus ir dėl ko galima tartis papildomai. „Vis daugiau žmonių, norėdami kuo sklandesnio ir kuo mažiau streso keliančio persikėlimo į naujus namus, būsto apdailos darbus patiki pačiam NT vystytojui. Neretai pirkėjai intensyviai dirba ir neturi laiko ieškoti statybinių…
Nuo COVID-19 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams ši savaitė paskutinė nepriemokai be delspinigių sumokėti
2021 m. spalio 26 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, jog nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., dar gali sumokėti be delspinigių iki š. m. spalio 31 d. Pasitikrinti savo mokesčių nepriemoką ir ją sumokėti galima prisijungus prie Mano VMI, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas susiduria su finansiniais sunkumais, jis turėtų kreiptis į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį su palūkanomis. Šiuo metu mokesčių nepriemoką, kuriai dar taikomos mokestinės pagalbos priemonės, turi 9 tūkst. įmonių (39,6 mln. eurų), 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą (4,3 mln. eurų) ir 87 tūkst. – gyventojų…
Biurų nuomos tendencijos – verta ruoštis jau dabar: ypač geidžiami plotai aukščiausios klasės verslo centruose
Praėjusių metų pradžioje užklupusi pandemija ir jos nulemtas poreikis dirbti nuotoliniu būdu paskatino diskusijas apie biurų ir verslo centrų ateitį – kokie jie bus postpandeminiame pasaulyje ir ar apskritai dar bus reikalingi? Visgi jau dabar aišku, kad biurai toli gražu nėra pasmerkti nugrimzti užmarštin. Priešingai – panašu, kad pandemijai atsitraukus j gali išgyventi savotišką renesansą. Tiesa, ekspertų teigimu, tam šiandieniniai biurai neišvengiamai turės prisitaikyti prie naujų darbo organizavimo modelių ir kintančių įmonių poreikių. Verslo centrų rinka atsigauna Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International“ partnerė, komercinio turto brokerystės departamento vadovė Sandra Jovaišaitė sako, kad pandemijos pradžioje smukusi biuro patalpų paklausa antrąjį šių metų ketvirtį sėkmingai atsigavo, o rinkos aktyvumo augimas stebimas…
„Audimas“ užbaigė verslų atskyrimą
Sporto ir aktyvaus laisvalaikio aprangos įmonė AB „Audimas“ užbaigė savo valdymo struktūros pertvarkymą: atskyrė gamybos ir prekybos veiklas vykdančias įmones bei įsteigė nekilnojamo turto valdymo bendrovę. Nuo šiol užsakomosios gamybos verslą vykdo UAB „Audimas Supply“, prekinio ženklo verslą – UAB „Audimas Brand“. Nekilnojamąjį turtą UAB „Audimo turtas“ pradėjo valdyti dar rugpjūčio pabaigoje. Kontroliuojančioje AB „Audimas“ lieka sutelktos finansų, informacinių sistemų, žmogiškųjų resursų, turto valdymo ir kitos veiklos. UAB „Audimas Supply“ vadovauja Inga Dumbliauskienė, UAB „Audimas Brand“ – Hardy Schulz. AB „Audimas“ ir UAB „Audimo turtas“ vadovauja Donatas Pušinskis. „Šiam žingsniui buvo pradėta ruoštis dar 2019 m.: gryninamos veiklos, stiprinamos vadovų komandos. Iš esmės verslai jau kurį laiką veikė savarankiškai ir…
Kiek kainuoja vėžys: liga, aukštyn kojomis verčianti gyvenimą emociškai ir neretai – finansiškai
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, rodo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenys. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, tačiau gerėjant diagnostikai ir tobulėjant gydymo metodams, išgyvenamumas ilgėja, o mirtingumo rodikliai mažėja. Ir nors didžioji dalis gydymo finansuojama valstybės lėšomis, sergantieji susiduria su finansiniais iššūkiais tiek dėl gydymo išlaidų, tiek dėl prarasto darbingumo. Tai rodo ir praktikoje esantys pavyzdžiai, kuomet vėžys trumpuoju laikotarpiu gali būti diagnozuojamas net keliems tos pačios šeimos nariams. Gyvybės draudimo bendrovė „SB draudimas“ turėjo atvejį, kai vienam šeimos nariui susirgus onkologine liga bei išmokėjus draudimo išmoką, trumpuoju laikotarpiu dėl šios ligos kreipėsi ir kitas šeimos narys, kuriam taip pat buvo išmokėta draudimo…
RRT skelbia aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius iš 700 MHz radijo dažnių juostos
2021 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-88 MHz radijo dažnių juostų. Naudojant šiuos radijo dažnius (kanalus) Lietuvos Respublikos teritorijoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos. „Po diskusijų ir viešų aptarimų su rinkos dalyviais bei visomis suinteresuotomis institucijomis skelbiame ir kviečiame operatorius dalyvauti aukcione, kuris rinkoje įtvirtins naujas technologijas ir jų pažangą, – sako RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis. – Sudėtingos derybos su kaimyninėmis šalimis, atsakingas spektro parengimas, kaip, pavyzdžiui, dalies televizijos dažnių atlaisvinimas, įsiklausymas į rinkos ir vartotojų lūkesčius – visi šie procesai mums buvo esminiai…
Atnaujinama Valstybės pažangos tarybos sudėtis
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir Ministrei Pirmininkei valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais. Pirmą kartą ji buvo sudaryta Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2010 metais, tuometei Vyriausybei rengiant pirmąją valstybės ilgalaikę strategiją „Lietuva 2030“, kuri turėtų „sutelkti šalies visuomenę Lietuvos ilgalaikės pažangos vizijai „Lietuva 2030“ sukurti“. Daugiau ar mažiau sėkmingai šią tradiciją tęsė XVI ir XVII vyriausybės. Bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti ir iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios pateikti Seimui Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektą, todėl Valstybės pažangos taryboje sutelkta išmintis bus labai pravarti ne tik patariant Vyriausybei, bet ir surenkant ir sutelkiant…
