Nuo balandžio 15 d. keičiasi alternatyvaus finansuotojo „Factris LT1“ vadovas. Pareigas palieka šios bendrovės įkūrėjas ir ilgametis vadovas Justas Šaltinis. J. Šaltinis 2015 m. įkūrė ir vadovavo pirmajai šalyje alternatyvią sąskaitų finansavimo paslaugą – faktoringą – teikiančiai bendrovei „Debifo“. Jos sėkminga veikla buvo pastebėta užsienio partnerių ir 2019 m. pradžioje „Debifo“ susijungė su tarptautine faktoringo bendrove „Factris“ bei pakeitė pavadinimą į „Factris LT1“. Tuomet „Factris“ generalinis direktorius Brian Reaves teigė, kad sutelkus tarptautines jėgas klientams bus pasiūlytos dar geresnės finansavimo sąlygos ir kokybiškesnis aptarnavimas, smulkiam ir vidutiniam verslui atsivers naujų galimybių. Vadovavimą lietuviškai bendrovei perima B. Reaves. „Šiandien baigiu 7 metų „Debifo“ ir „Factris“ kelionę. Ji buvo viena turiningiausių ir…
Technologijų vadovu dirbantis Vaidas: universitetas, kaip vienintelis kelias, gerokai pervertintas
„Turi mėgti programavimą, tada viskas bus pasiekiama“, – sako Vaidas Mikalauskas, kuris pats programavimo mokėsi savarankiškai ir eksperimentuodamas. Vaidas daugiau nei dešimt metų dirbo programuotoju skirtingose organizacijose, o dabar jau kelerius metus yra technologijų vadovas įmonėje „Adeo Web“. V. Mikalauskas žavisi žmonėmis, kurie drąsiai keičia profesijas ir išbando netikėtas sritis. Pastaruoju metu, ieškodamas naujų kolegų ir talentų informacinių technologijų (IT) srityje, jis mato vis daugiau įkvepiančių istorijų. Daugiau apie IT rinką, besikeičiančius stereotipus, programuotojo profesiją ir kaip to geriausiai mokytis šiais laikais – interviu su V. Mikalausku. Vaidai, CTO (ang. Chief Technology Officer) pozicijoje, kurioje esi dabar, atsidūrei ne iš karto. Papasakok, kaip viskas prasidėjo ir kokį kelią nuėjai? Programavimas…
A. Armonaitė: „Ukrainos verslui Lietuva gali tapti tramplinu grįžimui į ES rinką“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kolegų iš Ukrainos kvietimu penktadienį lankėsi Kijeve, kur su Ukrainos ministro pirmininko pirmąja pavaduotoja, ekonomikos ministre Julija Svyrydenko ir ministro pirmininko pavaduotoju, skaitmeninės transformacijos ministru Michailu Fiodorovu aptarė būdus kaip išlaikyti dvišalę prekybą. „Lietuvoje turi atsirasti daugiau ukrainietiškų prekių, taip kiekvienas galėtumėme tiesiogiai prisidėti prie Ukrainos ekonomikos stiprinimo. Todėl svarbu užtikrinti Ukrainos verslui būtinų žaliavų tiekimą ir jų prekių eksportą. Privalome aktyviau išnaudoti Klaipėdos uosto ir mūsų vežėjų potencialą. Mūsų šalis pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos atkūrimo ir tapti jos verslo tramplinu grįžimui į Europos Sąjungos rinką“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė. A.Armonaitė kolegoms taip pat pristatė, kokią pagalbą Lietuvoje gauna Ukrainos verslai ir…
Kaip pasiruošti dantų protezavimui
Ar norite, kad jūsų dantų protezai tarnautų daugelį metų ir nekeltų diskomforto? ClinicDPC odontologijos specialistai supranta, kad geras dantų protezų paruošimas yra labai svarbus gydymo sėkmei; jis užtikrins, kad galėsite džiaugtis gražia šypsena daugelį metų! Pasiruošimo etapas yra labai svarbus ir atsakingas, todėl tik laikydamiesi visų standartų galite būti tikri, kad gausite geriausią rezultatą. Pasiruošimas dantų protezavimui Prieš pritvirtindamas dantų protezą gydytojas turi atlikti keletą procedūrų. Jų skaičius ir sudėtingumas priklauso nuo klinikinio scenarijaus: estetinės vinjetės paprastai užima mažiau laiko ir pastangų nei daugelio dantų atstatymas ar viso edentulizmo gydymas. Lengviau ir greičiau paruošti dantis vainikėliui nei implantuoti, o po to protezuoti. 1 žingsnis: parengiamasis. Jį sudaro: Konsultacija su gydytoju…
Seimo Audito komitetas: naujos ES finansinės perspektyvos investicijos privalo būti panaudotos efektyviai ir duoti maksimalią naudą visuomenei
2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Audito komiteto posėdyje, nuotoliniu būdu vykusiame balandžio 13 d., pradėtas svarstyti parlamentinės kontrolės klausimų ciklas dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo ir panaudojimo. Finansų ministerijos atstovai komiteto nariams pristatė informaciją apie 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšas Lietuvai. Pagal Partnerystės sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Pristatymo metu taip pat apžvelgti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų paskirstymo prioritetai ir tikslai. Pristatydami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijas, Finansų ministerijos atstovai akcentavo,…
Lietuvos pašto veikla šventinį Velykų savaitgalį
Lietuvos paštas informuoja, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 17 d., pašto skyriai nedirbs, o šventinį pirmadienį, balandžio 18-ąją, dirbs tik dalis prekybos centruose esančių pašto skyrių. Minimomis dienomis taip pat nebus teikiamos laiškininkų bei kurjerių paslaugos. LP EXPRESS paštomatai veiks, tačiau siuntos į juos nebus pristatomos ir išimamos iš jų. Žemiau lentelėje pateikiama informacija apie šventinį savaitgalį dirbančių pašto skyrių darbo laiką: Pašto skyrius Darbo laikas 2022-04-16 Darbo laikas 2022-04-17 Darbo laikas 2022-04-18 Alytaus paštas (Naujoji g. 2C-1, PC „PC Centro“) 9:00 – 17:00 Nedirba Nedirba Alytaus Putinų paštas (Ūdrijos g. 1 / Naujoji g. 7E, PC „Arena“) 8:00 – 19:00 Nedirba 9:00 – 16:00 Galgių paštas, (Žvaigždikių g. 2,…
„Švaros brolių“ pajamos iš patalpų valymo verslo 2021 m. augo 17 procentų
Bendrovės „Švaros broliai“ pajamos bei EBITDA iš patalpų valymo verslo 2021 metais didėjo atitinkamai 17 proc. ir 23 proc. Pasak „Švaros brolių“ vadovės Linos Žagarienės, prie gerų rezultatų ženkliai prisidėjo klientų plėtra ir komandos augimas. „Švaros brolių“ pajamos iš patalpų valymo verslo 2021 m. siekė 4,65 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. (3,96 mln. eurų), augo 17 procentų. Šios verslo srities EBITDA pernai buvo lygi 0,89 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. (0,72 mln. eurų), didėjo 23 procentais. Per praeitus metus ženkliai susistiprėjo visų regionų komandos, o pajamos daugiausiai – 26 proc. – išaugo Kauno padalinyje. Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose pajamos pakilo po 18 proc. „Nepaisant visų iššūkių –…
Tikslinamame valstybės biudžete – priemonės infliacijai švelninti, pagalba karo pabėgėliams ir lėšos saugumo stiprinimui
Seimui pristatytas šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektas Nr. XIVP-1499 ir lydimieji teisės aktai, parengti siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. „Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją. Pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą, ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir mūsų valstybės ekonomines prognozes, taip pat – energijos kainų ir būsimosios infliacijos projekcijas, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama siūlymus sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Įstatymo projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6…
Seimui pristatytas siūlymas NPD didinti iki 540 eurų
2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pasak ministrės G. Skaistės, šis sprendimas suteiktų papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. „Iki 1 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų“, − sakė finansų ministrė. Įstatymo projektu numatoma proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 870 eurų ir 810…
Iki 2030 metų siekiama bent trigubai išauginti Lietuvos startuolių ekosistemą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Lietuvos startuolių ekosistemos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis parengė Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros koncepcijos projektą, numatantį per ateinančius kelerius metus šalies startuolių ekosistemą išauginti bent trigubai. „Mūsų tikslas – iki 2030 m patrigubinti startuolių prekių ar paslaugų pardavimą, eksportą ir startuolių pritraukiamas investicijas. To bus siekiama gerinant verslo aplinką, kuriant į startuolių poreikius orientuotas tikslines paramos priemones, skatinant naujų startuolių atsiradimą ir jų konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. Pasak jos, prie Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros ir stiprinimo ženkliai prisidės ką tik veiklą pradėjusi Inovacijų agentūra, atsakinga už inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo…
