Baltijos šalyse veikianti maisto pristatymo platforma „Wolt“ pastebi, kad Lietuvos didmiesčiuose vis populiarėja jau paruošto maisto užsakymai, atkeliaujantys jau po 11 ar 12 valandos nakties, tad „Wolt“ planuoja didinti pasiūlą. Šiuo metu Vilniuje maisto į namus iki 3 valandos ryto, o Kaune iki 2 valandos nakties, jau galima užsisakyti penktadieniais ir šeštadieniais. „Wolt Baltic“ generalinės direktorės Liis Ristal teigimu, vartotojų elgesys aiškiai rodo, kad maisto paklausa nesumažėja ir vėlai vakare, ypač savaitgaliais. „Nors vadinamoji vakarinė piko valanda neprilygsta dienos apimtims, užsakymų skaičius išlieka nemažas – valgyti klientams norisi ir vėlai vakare“, – sako L. Ristal. Detalesniems rinkos tyrimams prireiks daugiau laiko, įmonės analizė jau dabar rodo, kad idėja pasiteisina ir…
Norint eksporto, reikia inovacijų
Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus ir patikimas partneris, teikiantis kvalifikuotas, inovatyvias paslaugas. Įmonė specializuojasi dviejose srityse – energetikos projektuose (šilumos punktų, katilinių, pastatų inžinerinių sistemų, vamzdynų, oro kondicionavimo sistemų, atsinaujinančių energijos šaltinių projektavimas, gamyba, įrengimas) bei metalo strypų, vamzdžių ir profilių apdirbime (detalių, komponentų, konstrukcijų serijinė gamyba). 2017 m. UAB „Henris“ pripažinta viena iš perspektyvių įmonių Lietuvoje ir pateko į „TOP ĮMONĖ 2017“ sąrašą. 2019 m., kaip viena iš sparčiausiai augančių įmonių šalyje, ji apdovanota „Gazelės“ titulu. Įmonės darbu ir sukaupta ilgamete patirtimi naudojasi daugelis Lietuvos įmonių. Energetikos paslaugos teikiamos AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Axis Industries“, AB „Eglės sanatorija“, UAB…
Vėjo energetikos sektoriui gresia nauji iššūkiai: jėgainės brango trečdaliu, trūkinėja logistikos grandinė
Sparčiai augančios žaliavų kainos neaplenkė ir vėjo energetikos sektoriaus – dėl brangstančių metalų, kurie sudaro net 90 proc. vėjo jėgainių turbinų, kyla ir pačių jėgainių kainos. Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria vėjo elektrinių parkų vystytojai – dėl tiekimo sutrikimų nauji vėjo energetikos projektai gali būti įgyvendinti kur kas vėliau, nei planuota. Tai paveiktų ir Lietuvos vėjo energetikos plėtros planus. Skaičiuojant šiuo metu vystomus projektus, šalyje veikiančių vėjo jėgainių parkų instaliuotoji galia iki 2025 m. turėtų siekti 1,8 gigavato (GW), kai 2021 m. pabaigoje siekė vos 660 megavatų (MW). Pasak vėjo elektrinių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ grupės generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos, šiuo metu vėjo jėgainės gali kainuoti…
Šiaulių bankas „Kernavės aveniu II“ projektui skyrė 2,6 mln. eurų finansavimą
Šiaulių bankas suteikė 2,6 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto bendrovei UAB „Incentra“, kuri priklauso „Infra Group“ įmonių grupei. Finansavimas skirtas Šnipiškių mikrorajone plėtojamam gyvenamojo būsto projektui „Kernavės aveniu II“. „Kernavės aveniu II“ – A++ energetinės klasės daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Kernavės g. 14., kurio bendras naudingas plotas apie 2500 kv. m. Iš viso pastate suprojektuota 50 butų su balkonais, kurių plotas siekia nuo 30 iki 80 kv. m. Pirmame pastato aukšte bus įrengtos komercinės patalpos. Preliminari daugiabučio namo statybos pabaiga numatoma 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Šiaulių banko Vilniaus regiono ir filialo verslo klientų direktoriaus Kęstučio Griniaus teigimu, „Kernavės aveniu“ projektas yra perspektyvus, nes plėtojamas atgimstančiame ir sparčiai augančiame Šnipiškių mikrorajone.…
Ar įmanoma suderinti įmonės plėtrą ir visuomenės socialinių problemų sprendimą?
Lietuvoje jau įprasta girdėti tokias sąvokas, kaip socialinis verslas bei socialinio poveikio projektai. O tai, kad tokio pobūdžio verslams ir organizacijoms reikia pagalbos iš valstybės, palengvinant finansavimo galimybes, kalbama ir Europoje, ir Lietuvoje. Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) viena iš pirmųjų pradėjo teikti tiesiogines paskolas socialinio poveikio projektus vykdantiems verslams lengvatinėmis sąlygomis. Apie tokio pobūdžio veikla užsiimančių verslų bei organizacijų situaciją Lietuvoje INVEGAI sutiko papasakoti Nacionalinio socialinės integracijos instituto (toliau – Žmogui.lt) direktorė Monika Stankevičiūtė. Mažais žingsneliais link teigiamų pokyčių Nacionalinis socialinės integracijos institutas, o jei trumpiau – Žmogui.lt – tai organizacija, kuri ne tik gina žmogaus teises, bet ir kuria įvairias socialines iniciatyvas. Nuo…
Per pirmuosius metus „Paupio turguje“ apsilankė beveik 1,5 mln. lankytojų, nuomininkai skaičiuoja 7,5 mln. Eur apyvartą
Praėjusią gegužę pandemijos gniaužtuose atsidaręs „Paupio turgus“ per metus sulaukė beveik 1,5 mln. lankytojų, o nuomininkai skaičiuoja beveik 7,5 mln. Eur apyvartą. Per 60 proc. sėdimų vietų skaičių auginęs “Darnu Group” kuriamas turgus šiemet laukia ir lankytojų skaičiaus, ir apyvartos augimo. Šiandien „Paupio turguje“ veikia 16 restoranų, 3 barai ir 3 krautuvėlės, siūlantys išskirtinę skirtingų pasaulio virtuvių ir produktų įvairovę. Turgaus vadovė Rūta Chadasevičiūtė pasakoja, jog pradžioje susidūrė su dviem iššūkiais. Vienas jų – užklupęs gausus lankytojų srautas, kuris pareikalavo skubių investicijų. „Atsidarėme karantino metu ir nors talpinome 450 žmonių, įspūdžių pasiilgę miestiečiai privertė mus suprasti, kad reikia sparčiai didinti pajėgumus – reikėjo daugiau ne tik sėdimų vietų, bet ir…
Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui
Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų – drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infliaciją. Karas Ukrainoje Lietuvai taip pat suteikė šansą žaliajai transformacijai, bet ar sugebėsime juo pasinaudoti? Prasidėjus karinei invazijai į Ukrainą, ES suprato, kad yra itin priklausoma nuo rusiškų energetinių resursų, už kuriuos gautais pinigais Rusija finansuoja karinę agresiją. Siekdama mažinti šią priklausomybę, Europos Komija patvirtino „REPowerEU“ planą, kuriame keliamas tikslas iki 2030 m. visiškai atsisakyti energetinių resursų iš Rusijos. Kita vertus, net ir pakeitus rusišką iškastinį kurą importu iš kitų šalių, ES yra labai…
Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko vartojimą daugiausia dėmesio tenka tvaresnių pakuočių pasirinkimui ir jų rūšiavimui – abu dalykai yra itin glaudžiai susiję, atkreipia dėmesį pakuočių gamintojai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau. Tvaresnį produktų įpakavimą skatina ne vien įvairios direktyvos ar įstatymai. Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš…
Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Ekonomikos komitetas Neringoje išgirdo racionalių siūlymų dėl kelio, krantinių, žvejų“
2022 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Neringos savivaldybės, kurios didžiąją dalį sudaro UNESCO paveldu pripažįstama Kuršių nerija, įsisenėjusiems rūpesčiams išspręsti telkiasi politinė valia. Praėjusią savaitę į pirmąjį išvykstamąjį posėdį Neringoje susirinkęs Seimo Ekonomikos komitetas iš pirmų lūpų susipažino su pasiūlymais, kaip sutvarkyti avarinės būklės kelią Smiltynė–Nida, dviračių taką, marių krantines ir kokiu būdu pavyktų išsaugoti kuršių žvejybos tradiciją. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, kurio siūlymu komitetas penktadienį ir posėdžiavo Neringoje, atkreipia dėmesį, kad šiai Vyriausybei aukščiausiu politiniu lygiu susitarus dėl dviračių tako per neriją rekonstrukcijos, procesas vis dėlto kliūva institucijų kabinetuose. „Nesusikalbėjus institucijoms, esame priversti toliau važiuoti tragiškos būklės, kasmet lopas po lopo taisomu…
Ministrė Pirmininkė: šešėlio valstybėje žala ilgainiui laimėtojų nepalieka
Pilietinei akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ vykstant 11-ąjį kartą, trečiadienį studentams skirtame susitikime įžanginį žodį tarė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi korupcijos žalą valstybei ir kiekvienam visuomenės nariui. „Labai dažnai, kai kalbama apie mokesčius, atskaitomybę ir taisykles, bandoma pasakyti, kad to reikia tarsi kažkokiai valstybei, tarsi tolimoms ir kažko norinčioms jos institucijoms. Bet valstybė yra mūsų sugyvenimo instrumentas, mūsų susitarimų įgyvendinimo būdas, tad akivaizdu, kad viso to reikia mums patiems. Visi turime siekti to paties tikslo, kiekvienas savo atsakomybės ribose. Nėra taip, kad tik mokesčių mokėtojai „skolingi“ valstybei, valdžia yra skolinga mokesčių mokėtojams lygiai taip pat – skaidrumą, atskaitomybę, gebėjimą girdėti problemas, jas spręsti ir siekti, kad mūsų vertybės būtų…