Keičiasi prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas. Juo tapo ilgametę tarptautinę patirtį rinkodaros srityje sukaupęs Andrejs Dudko. Jis keičia šias pareigas ėjusią Liną Giedrę. „Šie 30-ieji veiklos metai žymi „Iki“ pokyčių metus, keičiasi ir atsinaujina mūsų komanda. Tikiu, kad A. Dudko sukaupta patirtis bus itin vertinga plėtojant ir jau pradėtus rinkodaros projektus, ir įgyvendinant naujus, prisidės stiprinant mūsų tinklo pozicijas rinkoje ir išskiriant mūsų stiprybes“, – sako Nijolė Kvietkauskaitė, UAB „IKI Lietuva“, valdančios prekybos tinklą „Iki“, generalinė direktorė. N. Kvietkauskaitė dėkoja kelerius metus prekybos tinkle dirbusiai L. Giedrei už įgyvendintus rinkodaros projektus, padėjusius formuoti kitokį ir šiuolaikišką „Iki“ įvaizdį. Tiesa, L. Giedrė neatsisveikina su įmone, ji konsultuos ir padės įgyvendinti tam…
Audrų padarinius elektros tinklui ESO stebi palydovų pagalba
Audros ir ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje tampa nauja realybe, o to pasekmes vis dažniau jaučia ir elektros vartotojai. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ieško inovatyvių sprendimų vėtrų sukeltiems iššūkiams įveikti – inicijuotas bandomasis projektas, siekiant rasti alternatyvų sprendimą, kaip įvertinti audros poveikį skirstomajam elektros tinklui. Tam pasitelkti duomenys iš palydovo. Įprastai po didelių audrų yra aktyvuojamos operatyvinės brigados, kurios vyksta į pažeidimų vietas ir šalina gedimus, atstatinėja elektros energijos tiekimą. Taip pat taikomi automatinio tinklo atstatymo sprendimai, kurie padeda atstatyti tiekimą per nuotolį, kitais atvejais naudojamas sraigtasparnis norint greitai apžiūrėti didesnius audros poveikio plotus. Tačiau daroma ir daugiau – siekiant įvertinti padarinius tinklui po audros buvo išbandytas analitinis sprendimas, kuris…
A.Armonaitė: „Lietuvos gyvybės mokslų industrija 2030 m. galėtų pasivyti Singapūrą“
Vilniuje vykstančiame didžiausiame Europoje pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forume EFIB’2022 dalyvaujanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere. „Esame bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Žinodami gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, iki 2030 metų esame užsibrėžę tikslą tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere ir pagal šio sektoriaus sukuriamą BVP susilyginti su Singapūru. Dvi pagrindinės stiprybės, leidžiančios Lietuvai sparčiais žingsniais augti kaip Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų šaliai, yra šalies talentai ir infrastruktūra“, – sako A. Armonaitė. Vos 2,8 milijono gyventojų turinčią Lietuvą namais vadina beveik 600 gyvybės mokslų įmonių,…
Laukia intensyviausios dienos keliuose: kaip elgtis vairuotojams
Artėjantį savaitgalį ir Vėlinių laisvadienius galima pagrįstai vadinti vienomis intensyviausių dienų Lietuvos keliuose. Draudikai rekomenduoja vairuotojams būti itin atidiems, o taip pat – atlikti namų darbus – transporto priemones tinkamai paruošti kelionei. Specialistai siūlo ir naujus ekipažų, važiuojančių į kapines, formavimo įpročius, kurie padėtų sumažinti eismo nelaimių riziką intensyvaus judėjimo dienomis. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, per Vėlines, lyginant su įprasta diena, draudžiamųjų įvykių skaičius išauga, ypač padaugėja privalomojo vairuotojų draudimo žalų. Daugiausia eismo įvykių nutinka spalio 31 dieną, kai didžioji dalis žmonių vyksta tvarkyti kapų. Daugiausia eismo įvykių Vėlinių dienomis „Gjensidige“ draudikai fiksuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tuo tarpu Panevėžyje vairuotojai registruoja įvykių panašiai, kaip Tauragėje ar Trakuose. „Daugiausia draudžiamųjų įvykių…
Darbo partijos frakcija: kitų metų biudžetas statomas ant kreivų pamatų
Seimui pristatytas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas, anot Darbo partijos frakcijos, statomas ant kreivų pamatų, naiviai tikintis, kad jis nesugrius. Pasak Darbo partijos pirmininko, Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio, biudžetas statomas remiantis klaidingomis prielaidomis, kad kitąmet ekonomika augs. „Tikimasi, kad ekonomika augs 1,4 proc., Lietuvos bankas sakė, kad 0,9 proc. – jei bus geopolitinis stabilumas, jei neatsiras papildomų iššūkių, tačiau akivaizdu kad to nebus. Galima tikėtis nulinio ar net ekonomikos kritimo”, – nepamatuotą valdančiųjų optimizmą įvertino A. Mazuronis. Pasak jo, valstybės pajamų ir išlaidų planą derėjo sudaryti remiantis niūresnėmis šalies ūkio augimo prognozėmis, pavyzdžiui, panašiomis į šalyje veikiančių komercinių bankų, 2023 m. skaičiuojančių 0,5 proc., 0 proc. bei neigiamą BVP augimą…
Dėl negalios pakeistas karjeros kelias atvedė į mylimą darbą
Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą. D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga. Neurinoma, arba gerybinis navikas galvos smegenyse – tokia diagnozė apvertė moters gyvenimą aukštyn kojomis. Po sudėtingų operacijų ir reabilitacijos alytiškė nebegalėjo tęsti savo darbo – būnant triukšmingoje vietoje ar ten, kur dideli žmonių srautai, pasidaro silpna, svaigsta galva, tad teko ieškoti ramesnės veiklos. „Kreipiausi į Užimtumo tarnybą (UŽT), kuri pasiūlė administratorės…
A.Armonaitė: „Lietuva turi ambicijų tapti aktyvia Europos puslaidininkių rinkos dalyve“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį susitikusi su Flandrijos ministru pirmininku Janu Jambonu, aptarė, kaip padidinti investicijas į puslaidininkių ir lustų gamybos pajėgumus. Taip pat buvo apsvarstytos galimybės Lietuvai akyviau dalyvauti Europos lustų kūrimo ir gamybos grandinėse. Ministrė ir J. Jambonas jau buvo susitikę Vilniuje šių metų gegužę, o birželį ministrė lankėsi Briuselyje įsikūrusiame tarptautiniame nanoelektronikos ir skaitmeninių technologijų tyrimų bei inovacijų centre IMEC. „Puikiai suprantame lustų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, smarkiai augantį jų poreikį. Europos Sąjunga turi ambicingų tikslų padidinti savo lustų gamybos mastą pasaulinėje rinkoje nuo dabartinių 10 iki 20 proc. Drauge svarbu ir tai, kad šios Europos lustų iniciatyvos naudą, teigiamą poveikį turi pajusti visos valstybės narės, tarp…
Finansiniai sukčiavimai: atvejų nemažėjo, bet nuostoliai traukėsi
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų. LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus, tačiau sukčių padaryti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip milijonu eurų. Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454). Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per…
Visma užbaigia IT konsultavimo verslo, orientuoto į skaitmeninę transformaciją pardavimą
2022 m. birželio 16 d. “Visma” paskelbė apie susitarimą parduoti “CVC Capital Partners Fund VIII” fondui IT konsultavimo verslą, orientuotą į skaitmeninę transformaciją, anksčiau priklausiusį “Visma Custom Solutions” padaliniui. Sandoris pasiekė finišą. Naujoji įmonė oficialiai startavo su nauju prekės ženklu “twoday”, joje dirbs 2200 darbuotojų per 30 skirtingų biurų Skandinavijos šalyse bei Lietuvoje. Atskyrus veiklas “Visma” ir “twoday” galės pasiekti dar didesnį augimą. IT konsultavimo, fokusuoto į specializuotų sprendimų kūrimą pobūdis skiriasi nuo likusios “Visma” grupės veiklos, kuri yra orientuota į SaaS (programinė įranga kaip paslauga) ir standartizuotų programinės įrangos produktų kūrimą. Po šio sandorio “Visma” išsigrynina savo veiklą ir yra viena pirmaujančių Europoje įmonių, teikiančių debesų kompiuterija paremtą, verslui…
Startuoliai vis labiau domisi Baltijos šalių rinka – rodo paraiškos dalyvauti inovacijų akseleratoriaus „Future Hub“ programoje
Atvirų inovacijų akceleratorius „Future Hub“ pradeda jau trečią bendrakūrybos programą, kurioje Baltijos šalių rinkos lyderiai meta iššūkį ir kviečia startuolius siūlyti inovatyvius sprendimus, padėsiančius spręsti jų verslo iššūkius. Palyginti su ankstesnėmis programomis, kai tarp pretendentų dalyvauti dominavo startuoliai iš Vidurio Europos, pastaroji sulaukė žymiai didesnio susidomėjimo iš vietinių, Baltijos, ir Skandinavijos šalių startuolių. Jų paraiškos sudaro beveik trečdalį visų paraiškų dalyvauti programoje. „Future Hub“ yra vienas iš inovacijų projektų, kuriuos vykdo inovacijų valdymo įmonė „Helve“, siekdama skatinti vietos rinkos lyderius ieškoti būdų ir tikslingai bendradarbiauti su startuoliais. Lyginant su ankstesnėmis programomis, organizatoriai pastebi augantį susidomėjimą programa, ypatingai iš Skandinavijos ir Baltijos šalių startuolių. Tai rodo artėjančią rinkos brandą, palankią startuolių…