Kavos paliekamas anglies dvideginio (CO2) pėdsakas yra apytiksliai trigubai mažesnis nei pačiu blogiausiu pavyzdžiu laikomos jautienos. Vis dėlto, per keletą artimiausių dešimtmečių šio gėrimo paklausa pasaulyje gali išaugti net keletą kartų, todėl klimatui draugiški sprendimai kavos auginimo, gamybos bei logistikos procesuose tampa vis svarbesni. Vienam kilogramui kavos tenkantis CO2 kiekis sudaro apie 28,5 kilogramo, kai kilogramui jautienos – 99,5 kilogramo. Greito vartojimo prekių segmento ekspertas Andrius Žilinskas sako, kad kavos pramonei siekiant tapti tvaresnei, organizacija „The Sustainable Coffee Challenge“ prognozuoja, jog kavos paklausa iki 2050 metų gali išaugti trigubai. „Kavos paklausos augimas kels daug iššūkių, pradedant papildomais žemės ištekliais, kurie bus reikalingi kavos augimvietėms, baigiant galutinio produkto pristatymu vartotojui. Jau…

Sutrikęs mobilusis ar šviesolaidinis internetas daugeliui verslų yra pavojingesnis nei dingusi elektra. Į žemėje įkastus kabelius nuolat taikosi neplanuoti statybos darbai, o atsarginės interneto linijos įrengimas dažnai neįmanomas dėl didelės kainos. Tačiau „Telia“ verslui sukūrė dvi ryšio technologijas – mobiliąją ir šviesolaidinę – apjungiančias „Rezervinį internetą“, kuris apsaugos nuo interneto praradimo sukeltų nuostolių.   „Nutrūkęs interneto ryšys sutrikdo elektroninę prekybą, komandos darbo organizavimą, prieigas prie duomenų bazių, apskaitos ar sandėlio valdymo sistemų. Akivaizdu, kad tokios situacijos įmonėms gali reikšti ne tik nemažus finansinius praradimus, bet ir sugadintą reputaciją bei prarastus klientus. Įvairaus dydžio verslui skirta „Rezervinio interneto“ paslauga padeda išvengti šio nemalonaus scenarijaus, avarijos atveju fiksuotą internetą akimirksniu pakeisdama mobiliuoju…

Energetikos sprendimų bendrovėje „Elektrum Lietuva“ darbą pradeda nauja rinkodaros vadovė Raminta Vileniškienė, prieš tai beveik 20 metų vadovavusi rinkodaros ir komunikacijos komandoms draudimo bei bankų sektoriaus įmonėse. Ilgametę patirtį įmonių rinkodaros ir pardavimų srityse turinti R. Vileniškienė bus atsakinga už bendrovės rinkodaros bei pardavimų skatinimo strategijos įgyvendinimą, rinkodaros komandos formavimą, tiesiogiai prisidės prie įmonės įvaizdžio kūrimo. „Galimybė prisijungti prie vienos lyderiaujančių energetikos bendrovių „Elektrum Lietuva“ man yra didelis profesinis laimėjimas. Tikiu, kad mano įgūdžiai ir patirtis padės bendrovei ne tik išlikti lyderių gretose, bet dar sparčiau augti ir siekti ambicingų tikslų itin dinamiškame energetikos sektoriuje“, – sako R. Vileniškienė. R. Vileniškienė prieš tai kone šešerius metus buvo rinkodaros vadovė Baltijos…

Farmacijos mokslininkai stebi išaugusį verslo įmonių susidomėjimą bendradarbiaujant kurti inovatyvius produktus. Vien Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete dirbama su daugiau nei 60 mokslo ir verslo bendradarbystės sutarčių. Verslininkų aktyvumą LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė aiškina itin plačiomis biologinių technologijų bei mokslinių paslaugų galimybėmis, taip pat – pastarojo laikotarpio specifinių – natūralių, sveikatinančių ar skirtų stresui, įtampai mažinti – gaminių poreikiu. „Net ir iš kai kurių gerai žinomų augalų vertingiausias aktyviąsias medžiagas įmanoma išgauti tik pasitelkus biotechnologijas. Gamintojai dažniausiai kreipiasi prireikus panaudoti kokią ypatingą, retą žaliavą, sukurti konkretų produktą, kurio trūksta rinkai, o kartais – turėdami vien idėją. Įvairių inovatyvių gaminių…

Vienos didžiausių IT bendrovių „Visma“ padalinys „Visma Custom Solutions“ sėkmingai atsiskyrė nuo savo patronuojančios įmonės ir tapo pirmaujančia Šiaurės šalių IT paslaugų teikėja, orientuota į skaitmeninę transformaciją. Rugsėjo 30 d. užbaigus sandorį su tarptautiniu investiciniu fondu „CVC“, naujoji bendrovė šiandien oficialiai pradeda veiklą su atskiru prekės ženklu „twoday“. Šiaurės šalyse ir Lietuvoje jau dirba daugiau nei 2,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų, iš kurių apie 1,7 tūkst. yra IT inžinieriai. Lietuvos „twoday“ šiuo metu sudaro daugiau nei 140 specialistų, tačiau per artimiausius dvejus metus bendrovė numato augimą iki 300 darbuotojų. Artimiausiuose planuose – nauji įsigijimai Naujos bendrovės būstinė yra Kopenhagoje, Danijoje, o jai vadovauja buvęs šios divizijos direktorius Carsten Boje Møller,…

Praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse toliau mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 7 proc. ir siekė atitinkamai 187,63 Eur/MWh ir 187,59 Eur/MWh. Estijoje elektra pigo 3 proc. iki 172,33 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, išaugo 27 proc. iki 84,59 Eur/MWh.    „Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kainos augimą daugiausiai lėmė 28 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba. Nuosaikiam elektros kainų mažėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo sumažėjusios kuro, ypač gamtinių dujų, kainos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione per savaitę augo 6 proc. ir siekė 7 369 GWh, o gamyba…

Druskininkuose, buvusioje didžiausioje kurorto sanatorijoje jau sukiojasi kranai ir pluša statybininkai – „Nemuno by CITUS“ projektui rugsėjį išduotas statybų leidimas. Iki šiol darbai taip pat vyko: pastatas išvalytas, pašalintos fasado konstrukcijos, dalis vidinių pertvarų ir senų inžinerinių sistemų; toliau lygiagrečiai vyko projektavimo darbai, buvo rengiama sudėtinga konversijos projekto dokumentacija. „Citus“ turi patirties su konversijos projektais: projektas „Telegrafas“ Kaune tapo vienu pirmųjų pagal autentiškumo programą atkurtu paveldo objektų Lietuvoje, antrasis etapas pradėtas buvusioje Kauno radijo gamykloje „Banga“, tapusioje „Radio City“. „Nemuno by CITUS“, kaip ir „Radio City“, architektūrinė išraiška buvo patikėta žinomai Kauno architektūros studijai „Archas“. Architektai „Nemuno“ poilsio namus vertina kaip svarbią Druskininkų urbanistinio identiteto dalį ir vieną ambicingiausių to…

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme. Viešojo intereso neatitinkanti, sisteminga, nekompetentinga, o gal ir tyčinė nusikalstama valstybės politika lošimų ir loterijų srityje vien per 2015-2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms padarė žalos (įskaitant negautas mokestines pajamas) už daugiau nei 200 mln. eurų. Viešai skelbiami finansiniai duomenys rodo, kad valstybės biudžeto finansiniai praradimai – tik viena medalio…