Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ vykdo kviestinį architektūrinį konkursą sklypui sostinės Lazdynų mikrorajone, Parodų g. 1, kur vystys naują gyvenamųjų namų kompleksą. Uždarame kviestiniame konkurse dalyvauja 3 architektų komandos, kurių kiekviena pateikė po vieną pasiūlymą. Kiek didesniame nei 2,4 ha ploto sklype vaizdingoje vietoje netoli Neries bendrovė ketina vystyti A++ energinės klasės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Iš viso planuojama pastatyti apie 700 vidutinės klasės 1–4 kambarių butų. Numatomas antžeminis pastatų plotas – apie 38 tūkst. kv. metrų. „Tai pirmas mūsų NT projektas šioje Vilniaus pusėje. Įžvelgiame Lazdynų mikrorajono dalies palei Nerį potencialą ir manome, kas jis dar nėra išnaudotas. Tikime sparčia…
Šiauliuose atidaryta pirmoji „Švaros brolių“ tunelinė plovykla
„PRO BRO Group“, valdanti „Švaros brolių“ prekės ženklą, atidarė pirmąją „express“ tunelinę plovyklą Šiauliuose. Į naująją plovyklą, įsikūrusią adresu Tilžės g. 68 bendrovė investavo beveik 4 mln. eurų. Iki metų pabaigos bendrovė atidarys dar vieną plovyklą Vilniuje, o kitąmet žada atidaryti dvi Panevėžyje, vieną Klaipėdoje bei pirmąją užsienyje – Rygoje. „Vienoje pagrindinių automobilių eismo arterijų atvėrėme naujosios „express“ tunelinės plovyklos duris šimtams čia kasdien pravažiuojančių šiauliečių ir vairuotojų judančių link Latvijos iš centrinės Lietuvos. Plovykla įsikūrė greta gyventojų pamėgtų traukos centrų – Šiaulių arenos ir didžiausio miesto prekybos centro. Neabejojame plovyklos šioje miesto dalyje poreikiu ir poveikiu kasdienės automobilių švaros kultūros Šiauliuose augimui“, – sako Saulius Vaičekauskas, „PRO BRO Express“…
„Esco medical technologies“ naujai statomoje gamykloje ne tik gamins, bet ir kurs medicininę įrangą
Prieš dešimtmetį pradėję nuo trijų darbuotojų, šiandien UAB „Esco Medical Technologies“ jų turi jau daugiau kaip 70 ir aktyviai dairosi naujų – o erdves platėjantiems užmojams ir augančioms komandos pajėgoms įkurdinti statosi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) išsinuomotame sklype. Čia iškils medicininės įrangos gamykla, į kurią planuojama investuoti apie 15 milijonų eurų. Viena iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos strateginių krypčių yra orientuota į pritraukimą aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių, kurios užsiima moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir inovacijų kūrimu (MTEPI). Būtent tokia yra įrangą vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms kurianti ir gaminanti UAB „Esco Medical Technologies“, šį lapkritį paskelbusi apie savo naujosios medicininės įrangos gamyklos statybos pradžią. Kaune įmonė darbuojasi…
Žemdirbių savivaldos lyderiai diskutavo tarptautinėje konferencijoje
Žemės ūkio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. organizuotą tarptautinę konferenciją „Žemės ūkio atsparumas Kaimo plėtros programos 2023-2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis“, kuri vyko Vilniuje sveikinimo žodžiu ir įžangine kalba pradėjo pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. „Jau Europai kenčiant nuo COVID-19, įsitikinome kokie svarbūs yra žemės ūkio ir maisto sektoriai. Tada pastebėjome, kad svarbiausia išlaikyti sklandų bendrosios rinkos veikimą. Europos Komisija taip pat yra įvardijusi 3 prioritetus: užtikrinti apsirūpinimą maistu, laisvą prekių judėjimą ir laisvą darbuotojų judėjimą. Šiandien konferencijoje, kurioje dalyvauja 7 šalių žemdirbių savivaldos lyderiai ir Copa-Cogeca generalinis sekretorius, kalbėsime ir diskutuosime apie žemės ūkio atsparumą Kaimo plėtros programos 2023-2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis. Svarbu, kad…
Brangstantys maisto produktai nuo šventinio stalo tradicijų dar neatbaidė
Nors augančios maisto produktų ir paslaugų kainos verčia veržtis diržus, atsisakyti Šv. Kūčių tradicijų Lietuvos gyventojai nesiruošia – prekybininkų teigimu, maltų aguonų pardavimai šiemet augs apie 20 proc., kaip ir ankstesniais metais. Įprastai džiovintų vaisių bei riešutų pardavimai kasmet išauga apie 50-60 proc., maltų aguonų – apie 20-30 proc. Šiemet pardavimų augimą gali prilėtinti kylančios kitų maisto produktų bei paslaugų kainos. „Pastebime, kad pirkėjai šiemet apsiperka kukliau, labiau apgalvotai – renkasi tiek produktų, kiek tikrai reikia. Kaip visada, pirmenybė teikiama pagrindiniams maisto produktams, be kurių neįsivaizduojamas Šv. Kūčių ar Kalėdų stalas“, – komentuoja „Alvo prekyba“ komercijos skyriaus vadovas Narimantas Juzikis. Pasak jo, vienas iš tokių šventiniam stalui reikalingų produktų yra…
Lietuvos paštas perspėja: dėl gausaus snygio galimas korespondencijos ir išmokų pristatymo vėlavimas
Visoje Lietuvoje besitęsiantis gausus snygis ir pūga sunkina eismo sąlygas, ypač vietovėse su rajoninės reikšmės ir rečiau valomais keliais. Dėl to dalis automobiliais vykstančių Lietuvos pašto laiškininkų korespondenciją ir išmokas gyventojams gali pristatyti vėliau nei įprastai. Lietuvos paštas atsiprašo klientų už galimus nepatogumus. Bendrovės laiškininkai ir kurjeriai stengiasi, atsižvelgdami į aplinkybes, laukiamas išmokas, prenumeruojamus leidinius ar laiškus pristatyti kaip įmanoma greičiau. „Norime padėkoti visiems kelininkams už jų atsakingą ir svarbų darbą – tik jų dėka galime sėkmingai pasiekti gyventojus visoje šalyje. Kartu esame dėkingi ir vietos kelius savo jėgomis tvarkančioms ir tokiu būdu laiškininkams privažiuoti padedančioms mažesnių, atokesnių miestelių bendruomenėms. Nuolat stebime ir vertiname gamtines sąlygas bei kelių būklę, atsižvelgdami…
Darbuotojas vėluoja į darbą: kokios pasekmės laukia?
Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui? Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbo sutarties nutraukimo priežastys šiuo atveju gali būti dvi: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Kaip akcentuoja Darbo teisės skyriaus…
Lapkritį elektros kaina Lietuvoje augo 20 proc.
Po du mėnesius stebėtos elektros kainos mažėjimo tendencijos lapkritį vėl fiksuotas jos kilimas – Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė 226,63 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 20 proc. iki 226,44 Eur/MWh, o Estijoje – 26 proc. iki 218,99 Eur/MWh. Lapkritį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,09 Eur/MWh iki 549,91 Eur/MWh. „Praėjusį mėnesį elektros kainų augimą „Nord Pool“ regione paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu, sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat dėl vėsesnių orų 11 proc. padidėjęs elektros suvartojimas. Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis ir lapkritį išliko 3 proc. žemiau normos. Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse paskatino 33 proc.…
Šiemet vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų
Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų. Populiariausios buvo 5 metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų. Šių metų aukcionų rezultatai ir tendencijos bei kitų metų skolinimosi planas pirmadienį aptarti kasmetiniame Finansų ministerijos ekspertų ir Lietuvos VVP aukcionų dalyvių, Nasdaq biržos ir depozitoriumo bei Lietuvos banko atstovų susitikime. Vyriausybė, įgyvendindama skolinimosi strategiją, vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1-1,2 mlrd. eurų. Šiais metais platintos 3, 5, 7 ir 10 metų trukmės Vyriausybės obligacijos. Visa VVP paklausa šiemet surengtuose aukcionuose siekė 3,9 mlrd. eurų. 2022 m. vidaus rinkoje taip pat buvo suorganizuoti ir 6-i euroobligacijų pildymo…
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektros kaina Lietuvoje paaugo 3 proc.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje augo 3 proc. ir visose Baltijos šalyse pasiekė po 362,46 Eur/MWh. Elektros kainų augimas buvo stebimas ir didžiosiose Europos valstybėse – Prancūzijoje kaina pakilo 13 proc. iki 398,57 Eur/MWh, Belgijoje išaugo 11 proc. iki 390,71 Eur/MWh, Vokietijoje – 8 proc. iki 361,79 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, augo 2 proc. iki 306,36 Eur/MWh. „Elektros kainų augimą „Nord Pool“ regione daugiausia lėmė šaltesnis oras, dėl kurio bendras suvartojimas regione, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 9 proc. Be to, savaitgalį sumažėjusi atominės energijos gamyba taip pat turėjo įtakos kainų augimui – Švedijos Oskarshamno 3 reaktorius penktadienį buvo sustabdytas…