• Finansai

    Seimo nario Tomo Tomilino pranešimas: „Maistą reikia ne utilizuoti, o išdalyti skurdžiau gyvenantiems žmonėms“

    2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) „Lietuvoje išmetamo maisto kiekis viršija Europos Sąjungos vidurkį. Skaičiuojama, kad per metus išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto. Taigi maisto perteklius turi būti perskirstomas ir nešvaistomas utilizuojant. Taip ne tik pagerintume skurstančių žmonių mitybą, bet ir pasirūpintume aplinka, mažintume užterštumą“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Praėjusios sesijos metu Seimas po pateikimo pritarė demokrato T. Tomilino inicijuotoms pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti vartoti dar tinkamo maisto švaistymą – paraginti prekybos centrus pirmiausia pasiūlyti maistą labdaros organizacijoms, dalijančioms jį skurstantiesiems, o ne iškart utilizuoti. Prie tolesnių diskusijų Seime tikimasi grįžti jau rudenį, gavus Vyriausybės ir atsakingų  ministerijų išvadą. „Mane…

  • Finansai

    Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Bloga kelių būklė bado akis – socialdemokratai ragina Vyriausybę didinti lėšas keliams“

    2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Kelių būklei toliau negerėjant ir stebint pesimistines prognozes, kad kitų metų valstybės biudžete nebus numatytas reikiamas lėšų poreikis kelių tvarkymui, socialdemokratai kreipėsi į finansų ir susisiekimo ministrus, reikalaudami ženkliai didinti finansavimą apleistai kelių infrastruktūrai. Jie pabrėžia, kad, norint pasiekti didesnį proveržį Lietuvos kelių tinkle, privaloma siekti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų skirta bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą, ir skirtos visos surinktos kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos. „Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto projektas į Seimą atkeliaus tik spalį, bet būtent rugpjūtį Finansų ministerija greičiausiai nustatinėja maksimalius asignavimų limitus, kad jų valdytojai jau turėtų aiškumą…

  • Finansai

    Lietuvių atsparumo skaitmeninėms grėsmėms testas: aukščiausius rezultatus pasiekė tik 1 iš 10

    „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro sukurtas specialus testas, vertinantis lietuvių skaitmeninį atsparumą parodė, kad tik 9 proc. šalies gyventojų gali pasigirti aukščiausiais kibernetinio saugumo įgūdžiais. Aukščiausią lygį pasiekę testo dalyviai padarė po vos porą klaidų. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad lietuvių skaitmeninį imunitetą dar reikia stiprinti.  Teste, remiantis realiais pavyzdžiais buvo tikrinamas gyventojų gebėjimas atpažinti tikrus sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje būdus ir kitas grėsmes. Atsakius į klausimą pateikiamas teisingas atsakymas ir trumpas komentaras, aptariantis konkretų atvejį ir padedantis ugdyti žmonių kibernetinio saugumo įgūdžius.  Iššūkių vis dar kyla  „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius atskleidžia, kad daugiausia testo dalyviai klupo prie klausimo apie skambučius iš nežinomo užsienio šalies numerio.   „Visuomenėje vis dar…

  • Finansai

    Apie apsaugos automatizavimo galią – svarbiausiame saugumo renginyje „Nordic SecTech Summit 2023"

    Rugsėjo 21 d. Latvijos sostinėje Rygoje įvyks svarbiausia saugumo technologijų konferencija regione, subursianti šios srities profesionalus ir novatorius iš visos Šiaurės Europos.  Pagrindinis dėmesys konferencijoje „Nordic SecTech Summit 2023“ bus skiriamas regiono saugumo rizikos mažinimui bei įmonių saugumo procesų automatizavimui. Joje savo produktus išsamiai pristatys daugiau nei 15 pasaulyje pirmaujančių saugumo technologijų gamintojų.  Ekspertai dalinsis kibernetinio ir fizinio saugumo, stebėjimo sistemų, naujovių draudimo pramonėje įžvalgomis ir patirtimi. Pranešimus skaitys NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts, Latvijos kompanijos „State Real Estate” vyriausiasis apsaugos pareigūnas Oskars Cēris, Danijos privačios krizių valdymo bendrovės „Boardroom@Crisis BV” įkūrėjas Glen C. Schoen, Suomijos saugumo pramonės atstovai ir kiti regionui svarbūs lyderiai.  Į antrus metus…

  • Finansai

    Ieškoma Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovo: paraiškoms pateikti liko savaitė

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad liko savaitė pateikti paraiškas jai pavaldžios institucijos – valstybės informacinių ir ryšių technologijų politikos įgyvendinimo lyderės – Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovo pareigoms užimti. Susidomėjusių pretendentų dokumentų laukiama iki š. m. rugpjūčio 16 d. imtinai.  Iš naujojo IVPK vadovo tikimasi atsakingumo, iniciatyvumo, nežinybinio požiūrio, atidumo klientų poreikiams. Todėl ieškoma lyderio ir vadybininko, kuris galėtų pakelti IVPK į naują lygmenį – įvaizdžio, procesų valdymo, dalyvavimo politikos formavime, paslaugų kokybės srityse. Naujasis IVPK vadovas turės užtikrinti esamų darbų tęstinumą ir dar labiau sustiprinti šią įstaigą, kurios vykdomų svarbių skaitmeninimo projektų biudžetas sudaro apie 163 mln. Eur. IVPK direktorius gaus konkurencingą atlyginimą: neatskaičius mokesčių, nuo 3…

  • Finansai

    Perkame pirmąjį išmanųjį telefoną vaikui: 4 aspektai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

    Pasiruošimo mokyklai sezonas šiemet daugeliui vaikų neapsieis ne tik be kuprinės, sąsiuvinių bei pieštukų, bet  ir be pirmojo išmaniojo. Tačiau tėvų galvose neabejotinai knibžda dvejonės, kokį telefoną pasirinkti, ką įvertinti prieš perkant ir ar apskritai toks daiktas jų vaikui yra reikalingas. Ekspertai ragina šio įrenginio nepirkti spontaniškai ir pateikia keturis svarbiausius aspektus, į kuriuos vertėtų atsižvelgti prieš mažajam atveriant vartus į mobilųjį ryšį. „Priežasčių, kodėl vaikui reikėtų išmaniojo, ilgai galvoti nereikia. Jis padeda tėvams rūpintis savo atžalos saugumu, stebint jo buvimo vietą, prireikus leidžia susisiekti ir praverčia mokymosi procese. Vis dėlto svarbu suprasti, kad vaiko poreikiai smarkiai skiriasi nuo suaugusiojo, todėl renkantis pirmąjį telefoną reikia įvertinti jaunuolio amžių, svarbiausius įsigijimo…

  • Finansai

    „Citadele“ tyrimas: Lietuviai labiausiai iš visų Baltijos šalių linkę investuoti į „žaliojo kurso“ projektus

    Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa. 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą. Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą visose Baltijos šalyse pabrėžė jauniausi –…

  • Finansai

    Pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai: Lietuvos oro uostų pelną augina tiek aviacinės, tiek neaviacinės paslaugos

    Pirmąjį 2023 m. pusmetį Lietuvos oro uostų finansiniai rodikliai kilo aukštyn. Tam įtakos turėjo ir itin aktyviai prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas, ir sėkmingai suvaldytos augančios sąnaudos. Šių metų sausio-birželio mėn. bendrovės pajamos siekė 29,6 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Grynasis bendrovės pelnas perkopė 6,1 mln. eurų ribą. Didžiąją dalį, apie du trečdalius Lietuvos oro uostų pajamų, šiemet sudarė aviacinės veiklos pajamos. Šios pajamos, palyginti su pernai metų pirmuoju pusmečiu, šiemet buvo 7,4 mln. didesnės ir siekė beveik 20 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, tai atspindi aviacijos rinkos atsigavimą ir įsibėgėjimą, kurį signalizuoja Lietuvos oro uostuose išaugęs keleivių skaičius,…

  • Finansai

    Vienu atostogų rūpesčiu mažiau: Palangos, Karklės ir Biršono kurortuose jau veikia naujos kartos 5G ryšys

    Net trijuose poilsiautojų pamėgtuose Lietuvos kurortuose – Palangoje, Karklėje ir Birštone – atostogauti tapo dar lengviau ir maloniau, nes juose jau veikia naujos kartos 5G ryšys. „Bitė Lietuva“ aktyviai ir nuosekliai plečia 5G tinklą, statydami naujas ryšio stotis visoje Lietuvoje. Poilsiautojams ir miestų gyventojams tai užtikrina dar greitesnį, stabilesnį ir plačiau veikiantį 5G ryšį. Gerokai aukštesnė ryšio kokybė netrukus atkeliaus ir į lietuvių pamėgtas Kunigiškes.  „Šiandien visoje Lietuvoje iš viso veikia jau pusketvirto šimto naujos kartos 5G ryšio stočių. Tai reiškia, jog greičiausiu ir stabiliausiu „Bitės“ 5G ryšiu jau gali naudotis daugiau kaip 1,2 mln. Lietuvos gyventojų. Liepą naujos kartos ryšio stotis pastatėme dar trijuose atostogautojų pamėgtuose kurortuose – Palangoje,…

  • Finansai

    Antrąjį ketvirtį „DelfinGroup“ pajamos augo 52 proc.

    Latvijos finansinių paslaugų bendrovė „DelfinGroup“ 2023 m. antrąjį ketvirtį toliau stabiliai augo visuose verslo segmentuose. Bendrovės pajamos šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 52 proc. ir siekė 12,3 mln. eurų. Palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, „DelfinGroup“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 41 proc. iki 4,3 mln. eurų, o ikimokestinis pelnas ūgtelėjo 7 proc. iki 2 mln. eurų. Bendrovės paskolų portfelis nuo metų pradžios išaugo 16 proc. ir pasiekė 78,1 mln. eurų. 2023 m. pirmąjį pusmetį „DelfinGroup“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, didėjo 51 proc. ir pasiekė 23,7 mln. eurų. Bendrovės EBITDA taip pat išaugo iki 8,3…

Privatumo politika