Jau ne vienerius metus diskutuojama, kad tikslioji žemdirbystė – ūkininkavimo ateitis, o jos dalimi, neabejojama, taps ir bepilotės skraidyklės. Jos gali nuveikti itin daug naudingų darbų žemės ūkyje: sėti javus, tarpinius pasėlius, purkšti ar tręšti. Kad tikslusis ūkininkavimas nebūtų tik skambūs žodžiai, ūkininkai siekia, kad agrodronus būtų galima plačiau naudoti savo ūkiuose, žemdirbiai taip pat norėtų, kad juos būtų galima įsigyti su Europos Sąjungos (ES) parama. Tai padėtų ne tik įgyvendinti Žaliąjį kursą, bet ir būti konkurencingesniais rinkoje. Techniškai agrodronai jau galėtų dirbti mūsų laukuose, tačiau kelią tam užkerta teisinė bazė. Tačiau jau prasidėjo diskusijos, kad ši tvarka gali keistis ir agrodronai ateityje galėtų būti priskirti tinkamų investicijų kategorijai. Padeda…
Audra pridarė nuostolių ir saulės elektrinių savininkams: kaip to išvengti
Vis dar skaičiuojami savaitės pradžioje per Lietuvą praūžusios audros nuostoliai: krušos sudaužyti automobiliai, šiltnamiai, namų stogai ir sienos, vėjo išvartyti medžiai. Pažeidimų neišvengė ir saulės elektrinės – jų modulius taip pat gadino kruša, o žaibo išlydžiai trikdė inverterių veiklą. „Po šios savaitės audros, kuri buvo išties išskirtinio masto, iš klientų gavome keletą prašymų įvertinti galimą žalą saulės elektrinėms, visi jie susiję su krušos padarytais pažeidimais. Kalbant apie nutolusius saulės parkus, juose didesnių pažeidimų neužfiksavome. Apskritai saulės parkuose rizika yra kiek mažesnė, nes jie įrengiami atvirose vietose, kur nėra medžių ar kitų objektų, galinčių apgadinti modulius“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė. Pasak draudimo bendrovės…
„Iki“ parduotuvėse – svarbus pokytis: jo privalumais jau naudojasi 2 iš 3 pirkėjų
Prekybos tinklo „Iki“ savitarnos kasose pirkėjus jau pasitinka inovacija. Nuo šiol jie gali patys spręsti – spausdinti popierinį kvitą ar ne. „IKI Lietuva“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės teigimu, žmonės netruko įvertinti šio patogumo – per pirmąją savaitę net 67 proc. pirkėjų pasirinko, kad jiems popierinio kvito nereikia. „Nauji tvarumo sprendimai – svarbi mūsų strategijos ir kasdienės veiklos dalis. Nuolat ieškome būdų, kaip mažinti plastiko, popieriaus naudojimą, o į šiuos procesus įtraukiame ir savo pirkėjus. Jų žodis yra labai svarbus, nes tik įsiklausydami į klientų poreikius galime dar geriau pateisinti jų lūkesčius. O praktika rodo, kad turėdami galimybę, jie taip pat renkasi tvaresnį variantą. Taip jau įvyko, pavyzdžiui, su pastebimai sumažėjusiu…
Nuo pirmadienio Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 23,1 mln. eurų
Per pirmąsias keturias Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimo dienas gyventojai rezervavo VTL iš viso už 23,1 mln. eurų, sudaryta 1890 sutarčių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. Ji bus platinama iki rugpjūčio 21 d. imtinai, išperkama – 2024 m. rugpjūčio 22 d. VTL platinami per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudaryta 1514 sutarčių įsigyti VTL už 19,6 mln. eurų, SEB – 376 sutartys už 3,5 mln. eurų. Šie VTL bus apmokami rugpjūčio 22 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke keliais mygtukų…
2023 m. pirmojo pusmečio eksporto rezultatai: eksporto augimo tempas šiek tiek sulėtėjo
2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksporto rezultatai, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, išliko panašūs: bendra Lietuvos prekių eksporto vertė sumažėjo 0,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė smuktelėjo 6,6 proc. Tokį rezultatą lėmė lėčiau augusios pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos, ypač jų pramonės, taip pat stabtelėjo ir eksportuojamos produkcijos kainų augimas, tačiau jau kitąmet galima tikėtis visos pramonės ir eksporto atsigavimo. 2023 m. pirmąjį pusmetį eksporto kainos ūgtelėjo vos 1 proc., o viena pagrindinių to priežasčių – mažėjančios energijos produktų kainos. „Pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto kainos dar augo 6 proc., tačiau antrąjį ketvirtį jau mažėjo 5 proc. Tad labai tikėtina, kad ir antrąjį pusmetį toliau matysime…
RRT: II ketv. pašto rinkos pajamos augo 5,5 proc.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, bendrosios 2023 m. II ketvirčio pašto rinkos pajamos, palyginti su 2022 m. II ketvirčiu, paaugo 5,5 proc., arba 3,4 mln. Eur, ir sudarė 65,3 mln. Eur. Daugiausia pajamų (50,2 mln. Eur) gauta už pašto siuntinių siuntimą – 2023 m. II ketvirtį jos sudarė 76,9 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų. Pagal bendrąsias pajamas didžiausias rinkos dalis užėmė AB Lietuvos paštas (26,4 proc.), UAB „DPD Lietuva“ (19,8 proc.), UAB „Venipak Lietuva“ (11 proc.), UAB „DHL Lietuva“ (10,3 proc.) ir UAB „Omniva LT“ (9,2 proc.). Šių metų II ketvirtį iš viso išsiųsta 21,4 mln. pašto siuntų – 2,2 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. II ketvirčiu. Vertinant pašto siuntas pagal kryptį, didžiausią dalį sudarė vidaus pašto siuntos – 62,4 proc. arba 13,3 mln. vnt., tačiau jų dalis per metus sumažėjo 8 procentiniais punktais.…
Valstybės duomenų agentūra: kitos savaitės skelbiamos statistinės informacijos anonsas
Laba diena, Kitą savaitę skelbiame: Rugpjūčio 14 d., pirmadienį: Pastatų statyba (2023 m. II ketv.) LT, EN Statybos įmonių darbai (2023 m. birželis) LT, EN Rugpjūčio 16 d., trečiadienį: Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai (2023 m. birželis) LT, EN Rugpjūčio 18 d., penktadienį: Informacinių technologijų naudojimas namų ūkiuose (2023 m.) LT, EN Visą Valstybės duomenų agentūros skelbiamą informaciją rasite Oficialiosios statistikos portale. Siūlome naudotis informacijos skelbimo kalendoriumi. Pranešimą paskelbė: Lina Arlauskienė, Valstybės duomenų agentūra
Ar palūkanų kėlimo ciklas artėja į pabaigą?
Simona Striževska, „Citadele“ grupės įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (ECB) indėlių palūkanų normas iki 3,75 proc., o refinansavimo – iki 4,25 proc. Tačiau pastaruoju metu daugėja diskusijų apie pasiektą aukščiausią palūkanų tašką – ar didieji pasaulio centriniai bankai rudenį sustos kelti palūkanas? Centrinių bankų veiksmų planas iki šiol buvo aiškus – siekdami prislopinti pernelyg greitą kainų kilimą, FRS ir ECB sparčiai didino palūkanų normas. Augantis infliacijos greitis lėmė ir agresyvesnius centrinių bankų…
Seimo narės Rimos Baškienės pranešimas: „Valdančiųjų stumiama mokesčių reforma tik dar labiau didins atskirtį ir sužlugdys individualią veiklą“
2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) „Valdančiųjų parengta mokestinė reforma jau svarstoma komitetuose ir rudens sesijoje, tikėtina, bus labiausiai stumiama ir priešinanti visuomenę. Aritmetinis skaičiavimas, kad bus surinktas didesnis biudžetas, neatsako į klausimus, o kaip rengiamasi padėti, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebankrutuotų dėl padidintų mokesčių, kad lengviau išgyventų ekonomikos susitraukimą, nepasitrauktų į šešėlį ar neregistruotų veiklos kitose šalyse“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė. Jos teigimu, rengiant reformą, darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir sutarimas nesurastas, todėl po pateikimo Seime ir, pradėjus mokestinės reformos įstatymus svarstyti Seimo komitetuose, sulaukiama vis daugiau nerimo ir nepritarimo…
Ruošiama Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune
Modernizuojant vandens kelius, ruošiama Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune: rezervinėje dalyje formuojamas sklypas uostui, atliekami žemės darbai, numatomi krantinės sprendiniai ir plėtros etapai. Jau pristatyti projektiniai pasiūlymai. Marvelės krovininė prieplauka yra greta tarptautinio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio. Jos plėtra yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Uoste numatoma krauti krovinius, konteinerius, medieną, birias mineralines ir statybines medžiagas ir kt. Rengiamos vietos ir krovinių sandėliavimui (aikštelės, dengti ir atviri sandėliai, administracinis pastatas, mašinų ir kitų transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita. Numatyta ir krovos bei laivų stovėjimo krantinės. Atskiro finansavimo šiems darbams akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) neturi, taigi ieško įvairių galimybių įgyvendinti plėtros planus. Uosto…
