Trąšų barstytuvai yra vienas iš pagrindinių įrankių modernioje žemdirbystėje. Tinkamai prižiūrimi, jie užtikrina tolygų trąšų paskirstymą, kuris yra svarbus augalų mitybai ir derliaus kokybei. Tačiau, kaip ir bet kuri technika, trąšų barstytuvai gali patirti įvairių gedimų. Žinodami, kurie komponentai genda dažniausiai, ūkininkai gali laiku atlikti profilaktinę priežiūrą ir išvengti rimtesnių problemų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas dažniausiai sugenda trąšų barstytuvuose ir kaip to išvengti. Barstymo diskai ir mentės Barstymo diskai ir jų mentės yra vienos iš labiausiai apkraunamų dalių. Šios dalys nuolat kontaktuoja su trąšomis, kurios dažnai būna abrazyvios ir gali sukelti greitą susidėvėjimą. Laikui bėgant mentės pradeda dėvėtis, o tai gali lemti netolygų trąšų paskirstymą ir sumažinti darbo efektyvumą. Norint…
Bateliai internetu: populiarumo priežastys ir privalumai
Paskutiniaisiais metais pirkimas internetu tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Vis daugiau žmonių renkasi pirkti ne tik drabužius ar elektronikos prekes, bet ir avalynę, ypač batelius. Taigi, aptarsime, kodėl bateliai internetu yra tokie populiarūs, kokius privalumus jie suteikia pirkėjams, ir kaip pasirinkti tinkamus batelius per internetinę parduotuvę. 1. Patogumas ir greitis Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės renkasi batelius internetu, yra patogumas. Nebereikia eiti į parduotuvę, gaišti laiko laukdami eilėse ar peržiūrinėti daugybės prekių. Internetinėje parduotuvėje galima naršyti bet kuriuo paros metu, nesvarbu, ar tai būtų ankstyvas rytas, ar vėlai vakare. Tai ypač patogu tiems, kurie dirba ilgomis valandomis ar turi kitų užimtumų. Bateliai internetu leidžia greitai ir lengvai palyginti įvairias…
Pirmadienį susisiekimo ministras M. Skuodis Vilniuje atidarys moderniausius šalies duomenų centrus
Rugsėjo 30 d., pirmadienį, Vilniuje susisiekimo ministras Marius Skuodis oficialiai atidarys du naujus Valstybės duomenų centrus. Pirmasis duomenų centras iškilo prie Televizijos bokšto, antrasis – sostinės pakraštyje. Šie modernūs duomenų centrai Lietuvai atveria naujas galimybes saugiai ir efektyviai laikyti valstybės informacinius išteklius. Numatoma, kad į šiuos duomenų centrus bus perkelti, centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra abiejų duomenų centrų talpa siekia 248 serverių spintas. Ekspertų skaičiavimu, Lietuvos valstybės institucijos kasmet išleidžia virš 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti. Taip pat vien dėl didelio energetinio efektyvumo naujieji duomenų centrai per metus leis sutaupyti iki 33 mln. kilovatvalandžių energijos. Bendra Telecentro investicija į duomenų…
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva išliko tarp 35-ių stipriausių šalių
Lietuva jau antrus metus iš eilės pasiekia Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą – pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) užimti ne žemesnę nei 35-ą poziciją. Nepaisant neigiamo karo Ukrainoje poveikio investicinei aplinkai, pernai išaugusių palūkanų normų ir bendrų ekonomikos lėtėjimo nuotaikų Europoje ir pasaulyje, šiemet Lietuva užėmė 35-ą šią savaitę paskelbto įtakingo indekso vietą, beveik pakartodama rekordinį praėjusių metų pasiekimą, kuomet tarp 132-jų valstybių atsidūrė 34-oje pozicijoje. „35-a vieta pasauliniame inovacijų indekse yra išties reikšmingas pasiekimas – ypač turint omenyje šiandienos ekonominius ir geopolitinius iššūkius. Nors Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą pasiekiame jau antrus metus iš eilės, tačiau atsipalaiduoti negalime. Lietuvoje yra palankios sąlygos vystytis stipriai inovacijų ekosistemai, kuriančiai…
AB Akola group valdoma įmonė padidino investicijas į džiūvėsėlių fabriką ir skolinasi 5 mln. eurų
AB Akola group pavaldžioji įmonė AB „Kauno grūdai“ padidino investicijas į džiūvėsėlių fabriką, kurį planuoja statyti Kėdainiuose. Vieną džiūvėsėlių fabriką Kauno rajone turinti įmonė statys antrą, didesnį fabriką. Ji pastačius, gamybiniai pajėgumai išaugs daugiau kaip du kartus ir viršys 21 tūkst. tonų per metus. „Investicija buvo pradėta planuoti dar 2022 metais, nuo to laiko jos suma išaugo 1,5 karto, tačiau išaugo ir planuojamas fabriko pajėgumas. Bendra investicijos suma sudarys 6,7 mln. eurų, naudosime savas ir skolintas lėšas. SEB bankas suteikė „Kauno grūdams“ 5 mln. eurų paskolą, kurios didžioji dalis bus naudojama naujam fabrikui pastatyti ir įrengti. Planuojamas fabriko atsipirkimo laikas yra 6,7 metų, džiūvėsėlių verslo EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius,…
Naujos redakcijos Produktų saugos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti elektroninių prekyviečių pareigas gaminių saugos srityje
Seimui pristatytas naujos redakcijos Produktų saugos įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai, parengti siekiant įgyvendinti europinį Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos (toliau – Reglamentas) ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (vartotojų sveikatą ir saugą), kiek tai susiję su vartotojams skirtais gaminiais ir paslaugomis. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti produktų saugos reikalavimų taikymą naujoms technologijoms ir internetu parduodamiems produktams (gaminiams ir paslaugoms) bei užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą. Pristatydama projektus teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pažymėjo, kad Reglamentas bus taikomas nuo šių metų gruodžio 13 dienos. „Svarbu pažymėti, kad Reglamente dėl bendros gaminių saugos nustatytos specialios elektroninių prekyviečių pareigos gaminių saugos srityje. Taigi, įstatymo nuostatos atspindi tai, kad ir elektroninės prekyvietės turi rūpintis gaminių…
Apklausa: besikeičiant sukčių taktikoms, gyventojų atsparumo įgūdžius reikės nuolat atnaujinti
Lietuvos gyventojams tampa vis sunkiau atpažinti sukčius pagal gramatines klaidas el. laiškuose, o finansiniai sukčiai rečiau naudojasi nelietuviškais telefono numeriais. Besikeičiant sukčiavimo taktikoms, gyventojams teks stiprinti, o kai kuriais atvejais ir iš naujo formuoti atsparumo įgūdžius. Tokius pokyčius atskleidžia šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa. „Jei prieš metus gyventojai aiškiau identifikuodavo finansinius sukčius pagal akivaizdžius kriterijus – gramatines klaidas, nelietuviškus numerius ir pan., situacija šiemet – akivaizdžiai pasikeitė. Pokyčiai lyginant šių ir praėjusių metų rezultatus nėra dramatiški. Visgi, tendencijos reikalauja atkreipti papildomą visuomenės dėmesį į poreikį peržiūrėti ir stiprinti jų prevencinius įgūdžius“, – sako centro direktorė Eglė Lukošienė. Pokyčiai atsispindi…
KASKO žalos kasmet – vis didesnės: greičiausiai vėl fiksuosime rekordinius metus
Nors visi vairuotojai yra įpareigoti savo transporto priemones apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau dažnas, norėdamas kelyje jaustis dar ramiau, renkasi ir KASKO draudimą. Šis draudimas gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų tais atvejais, kai dėl avarijos kaltas pats vairuotojas, automobiliui nukentėjus nuo gamtos stichijų ar kelyje susidūrus su laukiniais gyvūnais. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad nors automobiliuose diegiamos pažangiausios saugumo technologijos, dėl KASKO žalų kreipiasi vis daugiau klientų, o pavojingos tendencijos matomos keliose kategorijose. Žalų skaičius kasmet auga Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, jau kelerius metus stebimas KASKO žalų skaičių augimas. 2022 metais šio draudimo žaloms išmokėti skirta virš 19,4 mln. eurų,…
Seimas pritarė viešojo sektoriaus subjektų sandorių reglamentavimo sugriežtinimui
Seimas pritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisoms, sudarydamas sąlygas drausti viešojo sektoriaus subjektų sudaromuose sandoriuose dalyvauti verslo subjektams, kurie vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje, Kryme, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose. „Kodėl šį klausimą teikiau būtent nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme? Nes tai nėra tik ekonomikos ar tik moralės klausimas, bet tai labai didele dalimi yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Mes jau birželio mėnesio gale priėmėme Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios suteikia teisę perkančiai organizacijai prašyti sąžiningumo deklaracijos iš įmonių užtikrinant, kad jos nevykdo veiklos Rusijoje ar Baltarusijoje. Čia yra papildantis projektas ir suteikiantis daugiau galių nacionaliniam saugumui užtikrinti Svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai“, – sakė…
Inovacijos maiste: ekspertai dalinasi, ką valgysime ateityje
Mėsainiai su augaline „mėsa“, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ar sausainiai iš vabzdžių – maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai. Ekspertai pastebi, kad alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina „mėsos“ auginimo procesą laboratorijose ir ieško kitų alternatyvų, kurios sumažintų resursų poreikį gyvulininkystėje, prisidėtų prie gyvūnų gerovės ir mažintų poveikį klimatui. „Skaičiuojama, kad 2050 metais Žemėje gyvens apie 10 milijardų žmonių – augant pasaulio populiacijai ir didėjant mėsos bei baltymų poreikiui inovatyvūs sprendimai maisto sektoriuje tampa būtinybe. Laboratorijose auginama „mėsa“, spausdinami maisto produktai, dumblių ar net fermentuotų mikroorganizmų baltymai – visa tai yra ateities maistas, kuris padės spręsti globalias problemas: taupys išteklius bei mažins šiltnamio efektą sukeliančių…
