Atsispiriant nuo metų pradžioje fiksuoto ekonominio augimo, 2025 metais Lietuvos ūkis augs 2,6 proc. Infliacija šiemet padidės iki 3,5 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų sudaryti 7,1 proc., o atlyginimų augimas išlikti pakankamai spartus ir siekti 8,5 proc. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Pasaulio ekonominę aplinką keičia įsigalioję JAV prekybos muitai, o tai kelia iššūkį, kaip išlaikyti mūsų pramonės produkciją konkurencingą. Tebetvyrant dideliam išorinės aplinkos neapibrėžtumui Lietuvos augimą palaiko vidaus vartojimas, kurį kitąmet gali dar paskatinti ekonomiką pasieksiančios lėšos atsiradus galimybei pasitraukti ar išimti dalį sukauptų santaupų iš antrosios pensijų pakopos fondų. Labai svarbu, kad valstybė ir investicijų fondai sukurtų papildomas paskatas šias lėšas pirmiausiai nukreipti į investavimą, alternatyvias pajamų senatvėje užsitikrinimo formas“, – komentuoja laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po pakankamai gerų šių metų pirmojo pusmečio rezultatų, antrąjį pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės nuosaikiau ir 2025 metais augs 2,6 proc. Kitąmet augimo tempas paspartės iki 3,3 proc., vėlesniais vidutinio laikotarpio metais augimas turėtų būti artimas 2,5 proc.
Išliekant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui, nedarbo lygis 2025 metais sudarys 7,1 proc., vidutinio laikotarpio pabaigoje sumažės iki 6,8 proc., o užimtųjų skaičius didės nuosaikiai: 2025 m. augs 0,1 proc., 2026 m. – 0,2 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks pakankamai spartus ir sudarys 8,5 proc. 2026 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 7,3 proc.
Per pirmąjį šių metų pusmetį infliacija šalyje padidėjo, tačiau palyginti su daugiamečiu šalies vidurkiu išliko šiek tiek mažesnė už jį. Numatoma, kad 2025 metais vidutinė metinė infliacija sieks 3,5 proc. Šiuo laikotarpiu infliaciją palaikys aukštesnės administruojamos, paslaugų ir maisto kainos, stipri vidaus paklausa, veikiama ir vienkartinio pobūdžio veiksnių. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas nuosaikiai lėtės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 2,4 proc.
Augant namų ūkių pajamoms, reikšmingai viršijančioms kainų augimo tempą, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 2,6 proc., o kitąmet, toliau didėjant gyventojų finansinėms galimybėms, įskaitant sudarytą galimybę pasitraukti ar išimti dalį sukauptų lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, vartojimas šalyje turėtų suaktyvėti ir augimo tempas paspartėti iki 4,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje šios išlaidos augs artimu 3 proc. tempu.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) šiemet augs 7,3 proc. Augant išorės ir vidaus paklausai, didinant investicijas į šalies saugumą ir išliekant poreikiui investuoti į darbo našumą didinančias priemones 2026–2028 metais vidutinis išlaidų BFKF augimo tempas galėtų būti artimas 5 proc.
Scenarijuje numatoma, jog 2025 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 3,2 proc. Vidutiniu laikotarpiu neigiamą įtaką eksporto rinkų raidai ir Lietuvos prekių eksporto plėtrai darys prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV įvestų didesnių importo muitų tarifų ES prekėms, tačiau palankesnė monetarinė politika ir sumažintos palūkanų normos turėtų paskatinti gaminių, kurių paklausą veikia statybos ir nekilnojamojo turto sektorių vystymasis, eksporto augimą. Įvertinant tai, numatoma, kad 2026 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 2,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais augimas paspartės iki 3,3 proc.
Scenarijus sudarytas padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis geopolitinėms įtampoms ir vyraujant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir geopolitinių neramumų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, spartesnis monetarinės politikos švelninimas, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES ir nacionaliniu mastu, sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Pagrindinių ekonominės raidos scenarijaus rodiklių palyginimas
Rodiklio pavadinimas | 2024 m. | 2025 m. | 2026 m. | 2027 m. | 2028 m. |
BVP (to meto kainomis), mln. Eur | 78 410 | 83 465 | 89 073 | 93 567 | 98 624 |
BVP (palyginamosiomis kainomis) pokytis, proc. | 2,8 | 2,6 (2,8) | 3,3 (2,9) | 2,3 (2,9) | 2,7 (2,9) |
Suderinto vartotojų kainų indekso (vidutinio metinio) pokytis, proc. | 0,9 | 3,5 (3,3) | 3,2 (2,7) | 2,4 (2,6) | 2,4 (2,5) |
Investicijų (palyginamosiomis kainomis) pokytis proc. | –1,3 | 7,3 (5,2) | 5,2 (5,8) | 4,5 (5,4) | 4,4 (5,2) |
Prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) pokytis, proc. | 2,1 | 3,2 (3,5) | 2,9 (4,0) | 3,3 (4,0) | 3,3 (4,0) |
Nedarbo lygis (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), proc. | 7,1 | 7,1 (7,0) | 6,8 (6,8) | 6,9 (6,5) | 6,8 (6,3) |
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, proc. | 10,4 | 8,5 (8,4) | 7,3 (6,8) | 5,7 (5,7) | 5,7 (5,7) |
Užimtųjų skaičiaus pokytis, proc. | 1,6 | 0,1 (0,3) | 0,2 (0,2) | 0,0 (0,0) | 0,0 (–0,1) |
Šaltiniai: Finansų ministerija, Valstybės duomenų agentūra.
Skliausteliuose pateiktas atitinkamo rodiklio 2025 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus įvertis.
Pilną Lietuvos ekonominės raidos scenarijų (2025 metų rugsėjis) rasite čia.
Papildoma informacija:
Ekonominės raidos scenarijus parengtas įvertinus pirmojo 2025 m. pusmečio nacionalinių sąskaitų ir kitus statistinius duomenis, po Finansų ministerijos 2025 m. kovą paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos ir monetarinės politikos pokyčius ir kitą informaciją. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir valiutos kurso atitinka Tarptautinio valiutos fondo šių metų liepos mėnesį ir Europos Centrinio Banko 2025 m. birželio mėnesį paskelbtas ekonomines projekcijas ir prielaidas, o prielaidos dėl energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų parengtos remiantis informacija apie ateities sandorių kainas.
Pranešimą paskelbė: Gerda Pajedaitė, LR Finansų ministerija
