Senstant darbo jėgai visame pasaulyje, verslo lyderiams kyla vis aktualesnis klausimas: ar vyresnio amžiaus darbuotojai gali išlikti atsparūs sparčiai kintančioje darbo aplinkoje? Daugeliui iš anksto užprogramuotas atsakymas – ne. Amžiumi grįsti stereotipai vyresnius darbuotojus dažnai vaizduoja kaip pokyčiams besipriešinančius ir stokojančius lankstumo, būtino šiuolaikinėms darbo rinkoms. Tačiau šie įsitikinimai – dažnai klaidingi.
Tai rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Bernadetos Goštautaitės atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo 6772 profesionalai iš 28 pasaulio šalių. Jo rezultatai keičia nusistovėjusias nuostatas ir pateikia svarbią įžvalgą: karjeros atsparumas – darbuotojo gebėjimas išlikti motyvuotam, mokytis, prisitaikyti ir tęsti profesinį kelią net esant iššūkiams – nėra tiesiogiai susijęs su amžiumi. Jį lemia kultūriniai ir organizaciniai veiksniai.
Mažiau optimizmo – daugiau prasmės
Tyrimo autorė paaiškina, kad nors amžius pats savaime neturi tiesioginės įtakos karjeros atsparumui, jis suaktyvina du priešingus psichologinius veiksnius, kurie vienas kitą darbo aplinkoje atsveria.
„Pirmiausia vyresni darbuotojai dažniau jaučia mažesnį optimizmą dėl savo profesinės ateities, o tai lemia daug veiksnių – tiek artėjanti karjeros pabaiga, tiek visuomenėje gajūs stereotipai, tiek sveikatos iššūkiai ar ribotos tobulėjimo galimybės. Štai pavyzdžiui, pastebima, kad šalyse, kuriose nedarbo lygis aukštesnis, vyresni darbuotojai dažnai laikomi mažiau įdarbinamais, o tai dar labiau mažina jų pasitikėjimą savimi“, – teigia mokslininkė.
Vis dėlto, pasak B. Goštautaitės, su amžiumi atsiranda ir kita, priešinga tendencija – vyresni žmonės dažniau mato prasmę savo darbe. „Laikui bėgant žmonės pasirenka pareigas ir vaidmenis, labiau atitinkančius jų vertybes. Jie labiau mato, kurios jų gyvenimo veiklos yra prasmingos, aiškiau suvokia savo poreikius ir prioritetus, kurių siekia“, – pažymi profesorė.
Dr. B. Goštautaitė priduria, kad šalies kultūrinio fono įtaka matoma ir šiame kontekste – valstybėse, kuriose gaji mokymosi visą gyvenimą idėja, vyresni darbuotojai dažniau išlaiko didesnį įsitraukimą, pasitikėjimą ir gebėjimą prisitaikyti.
Rodo aiškią kryptį darbdaviams
Pasak dr. B. Goštautaitės, tokios tyrimo išvados siunčia stiprų signalą organizacijoms – darbuotojų karjeros atsparumas gali būti ugdomas. Jį lemia ne darbuotojų amžius, o tai, kokią profesinę aplinką, kultūrą ir galimybes augti kuria pati organizacija. Vadovų požiūris, personalo politika ir mokymosi kultūra tampa lemiamais veiksniais.
Pasak mokslininkės, dėl šios priežasties, svarbu ne tik kurti prasmingą darbą, kuris susietų kasdienes darbuotojo užduotis su didesniu tikslu, bet ir puoselėti optimizmą – suteikiant augimo ir mokymosi galimybių visoms amžiaus grupėms, ne tik jaunesniems specialistams.
„Ne mažiau svarbu – peržiūrėti vidines organizacijos praktikas. Ar tikrai vyresni darbuotojai turi tokias pačias galimybes būti priimti, paaukštinti ar išgirsti? Ar jų galimybių neriboja gajos išankstinės nuostatos dėl amžiaus?
Ilgalaikėje perspektyvoje įmonės turėtų investuoti į visą gyvenimą trunkančio mokymosi kultūrą. Šalyse, kur ši kultūra yra stipri, vyresni darbuotojai dažniau mato daugiau galimybių ir yra atsparesni netikėtiems karjeros iššūkiams.
Tas pats galioja ir organizacijoms – kai mokymasis tampa norma ir vertybe, laimi visi. Kitaip tariant, kai karjeros atsparumas ugdomas visą gyvenimą, naudos gauna ne tik pavieniai darbuotojai, bet ir visa organizacija“, – pabrėžia B. Goštautaitė.
Pranešimą paskelbė: Laura Garunkštytė Vaišnorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
