Studijų metai dažnai atrodo kaip lenktynės iki diplomo. Paskaitos, atsiskaitymai, sesijos – viskas sukasi apie pažymius ir kreditus. Tačiau baigus studijas daugelis nustemba: karjeroje daug svarbesni pasirodo ne pažymiai, o tai, ką iš tikrųjų moki daryti. Gebėjimas planuoti laiką, aiškiai bendrauti, prisiimti atsakomybę ar spręsti problemas dažnai tampa tuo pagrindu, ant kurio statomas profesinis kelias.
Būtent todėl vis daugiau studentų dar studijuodami ieško veiklų, kurios leistų šiuos įgūdžius išbandyti realybėje. Paieškose dažnai pasirodo ir frazė darbas studentams, nors iš tiesų kalbame ne apie klasikinį darbą, o apie prasmingą veiklą, kuri augina kompetencijas. Vienas iš pavyzdžių – darbo pasiūlymas studentams, kuriame akcentuojama ne finansinė pusė, o patirtis, atsakomybė ir savarankiškumas.
Šio straipsnio tikslas – aiškiai ir be perteklinių pažadų parodyti, kokie įgūdžiai, įgyti studijų metais, vėliau labiausiai atsiperka karjeroje. Ne teorijoje, o praktikoje. Ne trumpuoju laikotarpiu, o ilgainiui.
Savarankiškumas ir atsakomybė – įgūdis Nr. 1
Jei reikėtų išskirti vieną įgūdį, kuris studijų metais vėliau labiausiai „atsiperka“ karjeroje, tai būtų savarankiškumas. Ne pažymių vidurkis, ne išklausytų paskaitų skaičius, o gebėjimas pačiam priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Būtent čia labai greitai pasimato skirtumas tarp „man pasakė, ką daryti“ ir „aš pats susiorganizavau“.
Studijų aplinkoje savarankiškumas dažnai yra teorinis – laisvas grafikas, atsiskaitymai, terminai. Tačiau realus įgūdis formuojasi tada, kai atsiranda veikla, kurioje niekas nestovi už nugaros. Pats planuoji laiką, pats ruošiesi, pats atsakai už tai, kas padaryta. Jei kažkas nepavyko, nėra kam permesti kaltės – reikia analizuoti ir taisyti.
Tai labai panašu į treniruotę sporto salėje. Galite žinoti visus pratimus teoriškai, bet raumenys auga tik tada, kai juos apkrauni. Lygiai taip pat ir su savarankiškumu – jis neatsiranda nuo gerų ketinimų, jis užsigrūdina per praktiką.
Veiklos studijų metais natūraliai ugdo šį įgūdį. Atsiranda atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą žmogų, procesą ar rezultatą. Tenka mokytis laikytis susitarimų, planuoti laiką, spręsti nenumatytas situacijas. Net smulkios klaidos tampa pamokomis, kurios vėliau leidžia jaustis tvirčiau bet kurioje profesinėje aplinkoje.
Gebėjimas aiškiai paaiškinti – komunikacija, kuri atsiperka visur
Yra vienas įgūdis, kuris dažnai nuvertinamas studijų metais, bet vėliau tampa tikru karjeros greitintuvu – gebėjimas aiškiai ir suprantamai paaiškinti mintį kitam žmogui. Ne akademiškai, ne „protingai“, o taip, kad kitas iš tikrųjų suprastų. Šis gebėjimas veikia visur: komandoje, susitikimuose, derybose, net kasdienėje profesinėje komunikacijoje.
Daugelis studentų galvoja, kad komunikacija – tai tiesiog mokėjimas kalbėti. Deja, realybė sudėtingesnė. Tikra komunikacija prasideda tada, kai turi įvertinti, ką kitas žmogus jau žino, kur jam kyla sunkumų ir kaip informaciją „išversti“ į jam suprantamą kalbą. Tai labai panašu į maršruto aiškinimą: jei pats žinai kelią, dar nereiškia, kad kitas nepasiklys be aiškių nuorodų.
Kodėl mokymas kitų taip stipriai lavina komunikaciją
Kai bandai kažką paaiškinti kitam, labai greitai pamatai, kur pats mąstai miglotai. Reikia struktūruoti mintis, atsisakyti perteklinių detalių, rasti paprastus pavyzdžius. Ir tai nėra lengva. Tačiau būtent čia komunikacija tampa ne teorija, o praktiniu įgūdžiu.
Veiklos studijų metais, kuriose tenka bendrauti individualiai, atsakyti į klausimus, prisitaikyti prie skirtingų žmonių tempo, natūraliai treniruoja šį gebėjimą. Ilgainiui išmoksti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Pastebėti, kada žmogus pasimeta, kada reikia paaiškinti kitaip, kada užtenka vieno sakinio.
Karjeroje tai atsiperka labai greitai. Žmonės, kurie geba aiškiai komunikuoti, dažniau tampa tais, į kuriuos kreipiamasi, kuriais pasitikima ir kuriems patikimos sudėtingesnės užduotys. Nes aiškumas taupo laiką, mažina klaidas ir kuria pasitikėjimą. Ir šis įgūdis, įgytas dar studijų metais, lieka su jumis ilgiau nei bet kuris konkretus kursas ar dalykas.
