Finansai

Aktyviai kaupiantys pensijai iš valstybės biudžeto gali tikėtis iki 500 eurų kasmet

Pensijų reformos pradžia nuo naujųjų metų palies ir jau kaupiančius dirbančiuosius, kurių Lietuvoje yra didžioji dauguma. Kaupiantys pensijai gyventojai turės iš naujo įvertinti, kaip toliau elgtis – apsispręsti kokiu būdu kaupti pensijai. Priimant sprendimą, verta apsvarstyti ir galimybę kaupti abejose pakopose ir už tai gauti maksimalią valstybės paskatą – iki 500 eurų per metus.

„Prieš pensijų reformos pradžią reikėtų asmeniškai apsvarstyti, kiek lėšų norima gauti pensiniame amžiuje ir išsiaiškinti, kokiais būdais tai galima pasiekti, pasikeitus pensijų kaupimo formulei. Jeigu dirbantysis tikisi gauti 70-80 proc. šiandien gaunamo atlyginimo, kurie užtikrintų orią senatvę, jam reikėtų pradėti galvoti apie mokestinėmis lengvatomis skatinamą III pakopą“, – sako Šarūnas Ruzgys, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

„Sodra“ užtikrina 182 eurų pensiją dabartine pinigų verte

Kaupiantiems II pakopoje užtikrinama 30-40 proc. šiandien gaunamo atlyginimo. Tuo tarpu papildomai niekaip nekaupiantys pensijos, po kelių dešimtmečių gali tikėtis tik apie 25 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio – tiek užtikrins „Sodra“ visiems privalomas socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams.

„Jeigu tokius skaičius įvertintume šiandien tai nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje, kuris dabar, atskaičius mokesčius, sudaro 728 eurus „į rankas“, tokia pensija būtų tik 182 eurai dabartine pinigų verte. Tai reiškia, kad ateityje, įvertinus demografinius pokyčius ir mažą gimstamumą, ateities jaunimas išeidamas į pensiją gyvens gerokai skurdžiau negu dabartiniai pensininkai“, – skaičiuoja Š. Ruzgys.

Anot „Luminor investicijų valdymo“ direktoriaus, akivaizdu, kad siekiant užsitikrinti orią senatvę, būtina kaupti papildomai ir tai galima daryti efektyviau valstybės skatinamais būdais.  

Valstybės paskatos kaupsiantiems II pakopoje

Nuo 2019 m. įsigaliosianti kaupimo formulė numato, kad norėdamas gauti apie 200 eurų per metus paskatą iš valstybės biudžeto už kaupimą II pakopoje, žmogus turi prie pensijos kaupimo prisidėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio.

„Iki šiol žmogus prie pensijos II pakopoje turėjo prisidėti 2 proc. savo atlyginimo. Dėl nuo 2019 m. besikeičiančio atlyginimo apmokestinimo modelio, net ir atsidedant II pakopai siūlomus 3 proc., atlyginimas „į rankas“ padidės. Be to, nusprendęs 3 proc. nuo savo atlyginimo kaupti ateičiai, o ne suvartoti dabar, iš valstybės gaus 1,5 proc. paskatą, skaičiuojamą nuo praeitų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 16,4 eurų per mėnesį. Skaičiuojama, kad kaupiant II pakopoje ilgą laiką, vidutinę algą gaunantis asmuo gali tikėtis iki 20-30 proc. priedo prie būsimos „Sodros“ pensijos“, – sako Š. Ruzgys.

Kaupiant II pakopoje reikėtų pasidomėti pensijos išmokėjimo būdais. Priklausomai nuo sukauptos sumos galima tikėtis vienkartinės išmokos (sukaupus iki 3 tūkst. eurų), periodinės išmokos (sukaupus nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų) arba pasirinktos rūšies anuiteto mokėjimo (sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų)

„Planuojant kaupti lėšas II pakopoje labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnes įmokas sumokėsite į pensijų fondą“, – pabrėžia Š. Ruzgys.

Kaip gauti iki 500 eurų valstybės paskatą?

Norint gauti maksimalią valstybės paskatą, bet kuris kaupiantysis turėtų pradėti kaupti savanoriškai ir III pakopos pensijos fonduose. Įmokoms iki 1500 eurų per metus į šios pakopos pensijų fondus taikoma lengvata nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kuris nuo kitų metų bus 20 proc. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. į fondus pervedus 1500 eurų, kasmet deklaruojant pajamas bus galima susigrąžinti iki 300 eurų.

„Abejose pakopose galima kaupti vienu metu ir už tai gauti iš viso iki 500 eurų per metus paskatinimą iš valstybės biudžeto. Ilgesnėje laiko perspektyvoje ši parama išauga į tikrai įspūdingą sumą. Pavyzdžiui, jeigu jums dabar yra 30 metų ir nuo 2019 m. pradėsite kaupti abejose pakopose, iki pensinio amžiaus galite sukaupti virš 17 tūkst. eurų vien iš valstybės pridedamų lėšų“, – skaičiuoja „Luminor investicijų valdymo“ direktorius.

III pakopa – lyg asmeninis garantinis fondas

Mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus galima savarankiškai pasirinkto dydžio periodinėmis ir vienkartinėmis įmokomis – pavyzdžiui, kas mėnesį iš sąskaitos pervedant nustatytą sumą į pensijų fondus.

Įmokas, į asmens III pensijų pakopos fondą, gali mokėti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, darbdavys. Šios įmokos nėra apmokestinamos jokiais papildomais mokesčiais, jeigu bendra metinė įmoka neviršija 25 proc. nuo metinio darbuotojo darbo užmokesčio. Tokiu atveju, asmuo galėtų gauti ir 70 proc. daugiau lėšų savo ateities santaupoms, palyginti su tokio paties dydžio algos padidinimu. Pavyzdžiui, pasirinkus darbdavio įmoką į III pakopos pensijų fondą, vietoje 100 eurų atlyginimo pakėlimo, darbuotojas galėtų gauti papildomai net 170 eurų į pensijų fondą kas mėnesį.

„Kaupiant III pakopoje suteikiama visiška laisvė disponuoti kaupiamais pinigais – yra galimybė įmokas stabdyti, jas didinti, mažinti, ar išsimokėti. Galima pasirinkti, kaip jums patogiausia gauti fonde sukauptas lėšas: vienkartine išmoka, periodinėmis sutarto dydžio išmokomis, ar paimti visas lėšas nesulaukus nustatyto laikotarpio, jeigu gyvenime netikėtai prireiktų sukauptų pinigų“, – aiškina Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys teigia, kad dėl galimybės bet kada išsiimti dalį arba visas sukauptas lėšas iš III pakopos pensijų fondo, leidžia šį kaupimo būdą palyginti su garantiniu fondu, kuriuo galite pasinaudoti bet kada kilus poreikiui.

Kaupdami pensijai – investuojate

Š. Ruzgys pabrėžia, kad kaupiant pensijų fonde, sutaupote daugiau nei pats įnešate: „Jei savarankiškai kas mėnesį pervedate kažkokią sumą į atskirą asmeninę sąskaitą, tik tiek ir sukaupiate. Jei renkatės pensijų fondą – II pakopoje kaupti padeda ir valstybė, skirdama papildomą sumą kas mėnesį, ir pats fondas, mat jūsų kaupiamą sumą jis aktyviai investuoja tiek II, tiek III pakopoje. Tai reiškia, kad yra galimybė per ilgą laikotarpį „uždirbti“ daugiau ir sukaupti didesnę nei įnešate sumą.“

Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad fondai investuoja rinkose ir atskirais periodais jų vertė gali svyruoti – kilti arba kristi, tačiau ilguoju periodu tokios investicijos vidutiniškai klientams atneša 4-6 proc. finansinę grąža, o tai yra gerokai didesnė nauda negu lėšos gulėtų jūsų sąskaitoje ir patirtų neigiamą infliacijos poveikį.

Ekspertas pabrėžia, kad pinigai iš pensijų fondų niekur nedings net ir tuo atveju, jei kas nors nutiks bankui ar fondą valdančiai įmonei – pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo bankų ir fondus valdančių įmonių turto, jie niekaip negali bankrutuoti. „Jūsų santaupos fonduose gali svyruoti, priklausomai nuo rinkų situacijos ir investavimo sėkmingumo, tačiau visiškai pradingti – ne“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ direktorius.

Pranešimą paskelbė: Monika Dambrauskaitė, UAB „Gravitas Partners“

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)