Finansai

Antrasis JANGIS etapas – galvos skausmas užsieniečių valdomoms bendrovėms

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnysis teisininkas Kostas Grigaitis

Klausimų daug, biurokratijos dar daugiau, ypač jei netiesioginiai verslo naudos gavėjai yra užsieniečiai. Taip apie prievolę juridiniams asmenims teikti duomenis apie galutinius verslo naudos gavėjus kalba teisės specialistai, padedantys verslui atlikti šiuos namų darbus.  

Įgyvendinant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nuo šių metų juridiniams asmenims (JA) atsirado prievolė Registrų centrui (RC) pateikti informaciją apie galutinius naudos gavėjus – fizinius asmenis, kurie tiesiogiai ar per tarpininkus kontroliuoja verslą.

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodoma, kad naudos gavėjai yra fiziniai asmenys, turintys daugiau nei 25% juridinio asmens akcijų, pajų įnašų ar balsų. Taip pat tie, kurie kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti jo vadovą, priimti strateginio pobūdžio sprendimus“, – aiškina Kostas Grigaitis, Advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas.

Prie naudos gavėjų priskiriami ir fiziniai asmenys, kurie kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, tarkime, yra vadovai, valdybos ar kito kolegialaus organo pirmininkai ar nariai.

Prievolė atskleisti informaciją apie naudos gavėjus įgyvendinama per 2022 m. trimis etapais. Nuo sausio pradžios ją teikti įpareigoti visų teisinių formų JA (išskyrus investicinius fondus ir investicines bendroves), kurių visi naudos gavėjai yra juos tiesiogiai kontroliuojantys fiziniai asmenys. Nuo gegužės duomenis privalo teikti ir tie JA, kuriuos fiziniai asmenys kontroliuoja netiesiogiai. O nuo rugpjūčio – trečiajame etape – duomenis turės pateikti ir investiciniai fondai bei visi likę JA. 

Svarbu ir tai, kad šiuo metu bandant teikti informaciją apie JA struktūrą iki galutinio naudos gavėjo, susiduriama su papildomais sunkumais, kai JA struktūros grandyje yra įsiterpęs investicinis fondas. Atlikus šį veiksmą, duomenų į sistemą pateikti nepavyksta.

Duomenis apie naudos gavėjus verslas privalo suvesti į tam specialiai sukurtą Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinę sistemą (JANGIS). Šiemet to nepadariusiems gali būti apribotos piniginės operacijos bankuose, neprieinamos notarų, auditorių paslaugos, mat šios įstaigos yra įpareigotos naudotis JANGIS. Be to, duomenų nepateikimas ir informacijos neatskleidimas užtraukia atsakomybę asmenims nuo 500 iki 2 400 Eur ir juridinių asmenų vadovams nuo 2 100 iki 6 tūkst. Eur, o pakartotinio pažeidimo atveju – baudos asmenims siekia nuo 1 500 iki 5 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams nuo 3 500 iki 5 800 eurų.

Nauja RC sistema pildosi. Ženkli dalis tiesiogiai valdomų verslų jau pateikė informaciją apie vadovus ir akcininkus. Tačiau gegužę prasidėjusiame antrajame etape, kuris apima ir netiesioginius naudos gavėjus, įmonės ima buksuoti. 

Anot K. Grigaičio, bene sudėtingiausi yra atvejai, kai 25 proc. ar daugiau Lietuvos bendrovės akcijų valdo užsienio bendrovė, kurią, savo ruožtu, valdo keli skirtingų šalių akcininkai. 

„Su daugeliu klientų reikia susisiekti, paaiškinti, kam užsienio valstybei reikalingi jo asmens duomenys bei gauti dokumentų kopijas. Praktika rodo, kad nepakanka į sistemą suvesti reikiamus duomenis. Į JANGIS būtina įkelti ir naudos gavėjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Taip pat kiekvienoje šalyje, iš kurios rezidentų renkami duomenys, atitinkami užsienio JA išrašai turi būti patvirtinti apostile, išversti į lietuvių kalbą bei suskaitmeninti ir sukelti į sistemą“, – kliūtis vardija ekspertas.

Pasak jo, juridinių asmenų veiklos skaidrumo užtikrinimo tikslas – reikšmingas. Bet verta pagalvoti apie procedūrų supaprastinimą. Pavyzdžiui, apie galimybę JANGIS teikti tik informaciją, bet ne dokumentus, susijusius su tarpinėmis grandimis grupių struktūrose. „Juk už informacijos teisingumą bet kuriuo atveju atsako ją teikiantis asmuo“, – svarsto teisės žinovas.

K. Grigaitis priduria, kad galima būtų atsisakyti ir reikalavimo versti dokumentus, pateikiamus anglų kalba. Tais atvejais, kai bendrovės akcininkų struktūroje iki galutinio naudos gavėjo akcininkai yra išsidėstę keliais lygiais, surinkti ir pateikti duomenis – užduotis dažnai tiek sudėtinga, kad bendrovės būna tiesiog priverstos pasitelkti į pagalbą teisininkus.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)