Finansai

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

Kaip žinia, 2022-03-14 Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą.

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytos naujos metinės įmokos finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, kurias turėtų mokėti ir licencijuoti kriptoturto rinkos dalyviai. Siūloma tam tikriems subjektams įtvirtinti metinį 0,7 procento įmokos dydį, apskaičiuojamą nuo gaunamų metinių įmonės pajamų, bet visais atvejais ne mažesnį nei 3 000 EUR. Įmokos lubos nenustatytos

Kai kurių rinkoje veikiančių žaidėjų metinės pajamos siekia ir šimtus milijonų eurų, todėl tikėtina, jog kriptoturto rinkos dalyviams tokioms metinėms įmokoms padengti tektų skirti reikšmingus rezervus. Rizika, veiklos potencialas ir mastas – priežastys, kurios nurodytos įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte, argumentuojant tokio dydžio įmokų nustatymą rinkos dalyviams. Tik ar tokie neriboti papildomi reguliaciniai kaštai yra išties pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams pasiekti? Gal vis dėlto tikslas yra įvesti naują solidarumo mokestį?

Komentaro autorė:
Ieva Bakutienė
NOEWE LEGAL
Asocijuota partnerė
Licencijavimo paslaugos
Ieva.bakutiene@noewe.eu

Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, „Noewe”, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)