Planeta Žemė mojuoja balta vėliava – mes laimėjom, ji pasiduoda. Dar neseniai atsirasdavo pesimistų, teigiančių, jog klimato kaita tik išsigalvojimas ir sąmokslo teorija. Žemės atmosfera kaista ir klimatas ekstremalėja. Būtent dėl šių ekstremalių svyravimų ir kyla daugiausia nesusipratimų kalbant apie šio reiškinio supratimą. Šylantis klimatas dovanoja mums tokius reiškinius kaip didžiulis speigas ir metro storio sniego danga ten, kur anksčiau apskritai nesnigdavo metų metus. Būtent šie reiškiniai ir leidžia į situaciją globaliai nežvelgiantiems skeptikams netikėti klimato kaitos reiškiniu. Tačiau tai – tik kraštutinumai, o tikroji realybė yra kasdien tirpstantys amžinojo įšalo ledynai, kylantis pasaulinio vandenyno lygis ir vis karštesnis ir sausesnis šiltasis periodas. Tiesa, sausas tik iki kol lyja, nes kai lyja – tai lyja kaip iš kibiro, dažnai per vieną dieną iškrenta mėnesio lietaus norma. Ir taip ne tik Lietuvoje, taip – visame pasaulyje.
Kol kas realių, apčiuopiamų sprendimų, kaip sustabdyti žmogaus ūkinę veiklą, kuri veda prie pasaulinės katastrofos, nėra. Galingiausioms pasaulio valstybėms nepavyksta susitarti ir priimti vieningų susitarimų. O ir priimami sprendimai dažnai yra niekiniai palyginus su problemos mastu. Deja, bet bus tik blogiau. Tai, ką matome šiandien ir kas jau nebekelia abejonių dėl klimato kaitos yra tik viršūnėlė to, kas mūsų dar laukia. Tad kur pasidėsime tada, kai gyventi Žemėje bus per sudėtinga?
Deja, šiai dienai neturime galimybių apsigyventi kitoje planetoje ir turėsime taikstytis su žmonijos veiklos padariniais. Greičiausiai taikstysimės ne mes, bet mūsų vaikai ir anūkai, kurių gyvenimo laiku klimatas gerokai skirsis nuo šiandieninio. Kad ir kaip norėtųsi tiesiog klonuoti Žemę ir pradėti viską iš naujo, tokių galimybių nėra. Nepabėgsime ir Žemės palydovą mėnulį. Taip, žmogaus koja ten buvo ir išdidžiai suplevėsavo Jungtinių Amerikos valstijų vėliava, kuri simbolizavo amerikiečių pergalę kosmoso užkariavimo lenktynėse Šaltojo karo metu. Tačiau būtent šis simbolis ir tapo apkalbų, kurios tęsiasi ir šiandien, objektu. Ar įmanomas plevėsavimas beorėje erdvėje? Būtent plevėsavimą pasaulis matė vaizdo įraše iš išsilaipinimo mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną. Ivairūs mokslininkai ir šiandien nesutaria, ar vaizdo įrašas, kurį užgniaužęs kvapą stebėjo visas pasaulis, buvo tikras, ar nufilmuotas kino studijoje. Tačiau mūsų klausimo tai nekeičia – tiek pirmojo žmogaus išsilaipinimas mėnulyje, tiek vėliau robotų surinkti mėginiai, nuotraukos bei visiems žinomi faktai byloja vieną – nei Mėnulyje, nei kitoje Saulės ar gretimos sistemos planetoje mes neišgyventume. Kosmoso tyrinėjimai tobulėja ir mus pasiekia pranešimai apie potencialiai tinkamas planetas gyvybei, tačiau kelionės iki jų žmogui yra neįmanomos.
Taigi, atsarginio išėjimo nėra. Pasaulio lyderiai turės susitarti ir rasti būdą, kaip sustabdyti klimato kaitą ir gelbėti Žemę – vienintelę vietą, kur mes galime gyventi.
