Tvarumas įmonėms reiškia poreikį suderinti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius (ESG) aspektus. O spręsti sudėtingas poveikio aplinkai problemas galima laikantis paprastų principų, pavyzdžiui, žiediškumo. Žiedinę ekonomiką kuriantys ir joje dalyvaujantys verslai ne tik pagerina savo pačių tvarumą, bet ir padeda vartotojams formuoti geresnę mūsų visų ateitį. Kodėl svarbu, kad pavyzdį rodytų lyderiaujančios pramonės įmonės, ir kokios silpnosios bei stipriosios Lietuvos žiediškumo pusės?
Kas tiksliai yra žiediškumas?
Tradiciškai dauguma verslo ir vartotojiškumo modelių yra linijinio pobūdžio, kai ištekliai naudojami, o paskui išmetami. Tai kartais vadinama „nuo lopšio iki karsto“ arba „imk, gamink, išmesk“ modeliu. Žiedinėje sistemoje daug dėmesio skiriama perdirbimui – naudojamus produktus išskaidant į žaliavas, kurios vėliau gali būti vėl panaudotos. Kitaip tariant, veikiant pagal „nuo lopšio iki lopšio“ metodą.
„Outokumpu“ grupės tvarumo viceprezidentas Juha Erkkilä įsitikinęs, kad planeta nebegali atlaikyti šių dienų tokio vartojimo. Alternatyva tam – suprasti, kur turime eiti, pažvelgus į tai, kur jau buvome.
„Daugelis jau dabar perdirbame ir kasdieniame gyvenime naudojame produktus, kuriuos galima prikelti antram gyvenimui. Tam, kad vartotojams būtų pasiūlytos dar tvaresnės alternatyvos, įmonės pakartotinai naudoti ir perdirbti turi kuo daugiau – tai yra efektyviau vartoti turimus išteklius ir žaliavas. Visgi tam, kad pasiektume tokį žiediškumo lygį, kokio reikalauja ilgalaikis tvarumas, reikia pasiruošti įveikti ne vieną iššūkį“, – pažymi J. Erkkilä.
Technologiniu aspektu būtina mokytis perdirbti papildomų rūšių medžiagas ir didinti bendrą perdirbtų žaliavų prieinamumą. Be to, yra logistikos niuansų, susijusių su galingos atliekų tvarkymo ir perdirbimo infrastruktūros diegimu visame pasaulyje ir tiekimo grandinių pritaikymu žiedinės ekonomikos reikalavimams. Galiausiai aktualūs žmogiškieji uždaviniai, kylantys dėl būtinybės keisti kolektyvinius vartojimo įpročius visuomenėje.
„Intensyvesnio perdirbimo ir žiedinės ekonomikos labui taip pat turime atsižvelgti į ilgalaikio gyvavimo ciklo prekių gamybą, nes pasauliui reikia ne daugiau, o ilgiau tarnaujančių daiktų. Idealiu atveju ilgaamžės sudedamosios dalys galiausiai virstų naujomis prekėmis, kurių gyvavimo trukmė dar ilgesnė, o pirminės gamybos apimtis minimali. Taip sumažintume gyvybiškai svarbių išteklių sąnaudų kiekį“, – teigia J. Erkkilä.
Nuosekliai spręsdami visus didžiausius iššūkius, vis labiau artėtume prie pasaulio, kuris teoriškai galėtų egzistuoti neribotą laiką su ribotu išteklių kiekiu. Žinoma, uždaviniams įveikti prireiks laiko ir investicijų, o pavyzdį čia, anot „Outokumpu“ grupės tvarumo viceprezidento, derėtų rodyti pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams: prisiimant riziką ir tvirtai įsipareigojant siekti tvarumo.
Turime kur tobulėti, susitelkę į žiedinę ekonomiką išloštume
Paprašytas įvardyti, kas stabdo spartesnį žiedinės ekonomikos Lietuvoje vystymąsi, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pirmiausia akcentuoja vietinės gamybos ir importinių prekių tvarumo reglamentavimo spragas. Nors tam tikrų aplinkai bei žmogui toksiškai nuodingų cheminių medžiagų draudimas jau įgyvendintas, tebeegzistuoja galimybė kurti ir tiekti rinkai daugybę netvarių ir net kenksmingų sudėtinių dalių turinčius produktus.
„Kiek įmanoma pašalinti tokias medžiagas turėtų būti prioritetas, nes, pavyzdžiui, toksiški chemikalai, susimaišę su kitomis pakuotėmis, užteršia visą srautą. Tuomet perdirbimas tampa komplikuotas ir į žiedinę ekonomiką jos arba nebegali sugrįžti, arba turi būti naudojamos tik labai specifinių produktų gamyboje“, – aiškina ekspertas.
Valdžios atstovams, anot D. Tracevičiaus, derėtų skirti daugiau dėmesio ir netvarių medžiagų – reikalaujančių daug energinių išteklių ir taip prisidedančių prie neigiamo poveikio klimatui ar biologinės įvairovės mažėjimo – eliminavimui. Viena jų – palmių aliejus.
„Situaciją taip pat pataisytų galimos taršos kainos įtraukimas į gamybinių įmonių veiklos procesus. Kad ir prievolė pailginti visų be išimties, o ne tik kai kurių, kaip yra dabar, produktų garantiją, jei gamintojas nenori kuri jo tvaresnio, ilgaamžiškesnio. Vien reglamentavus šiuo metu elektronikos gaminiams taikomą dvejų metų garantijos pailginimą iki trejų ilgainiui pasikeistų prekių kokybė“, – komentuoja pašnekovas.
Visgi turime ir sveikintinų pavyzdžių: nuo automobilių, įskaitant aplinkai dar draugiškesnius elektrinius, dalijimosi platformų iki statybinės įrangos nuomos. Pasak D. Tracevičiaus, vienas specifinis įrankis, intensyviai naudojamas daugybės žmonių, gali pakeisti dešimtis naujų, kuriuos neretai įsigiję panaudojame vos kartą.
„Laikrodžius remontuojantis meistras, žmonės, parduodantys ar dovanojantys naudoti dar tinkamus, bet jiems nebereikalingus daiktus kitiems irgi yra sėkmingos žiedinės ekonomikos dalis. Tačiau spartesnis taisymo ar nuomos kultūros puoselėjimas – tik vienas žingsnis kompleksiškame procese žalesnės šalies link“, – įsitikinęs D. Tracevičius.
Susitelkimas į žiediškumo principus mažos ekonomikos Lietuvai, negalinčiai pasigirti turtingais iškastinių medžiagų ištekliais ar itin plataus masto gamyba, atneštų pridėtinės vertės kitose srityse. Pavyzdžiui, sukūrus daugiau daiktų taisymo darbo vietų, norint sugrąžinti į sistemą iš kitų šalių importuojamas medžiagas.
„Tuo tarpu pakeitus vienkartines pakuotes daugkartinėmis atsirastų poreikis jas išplauti. Neabejotinai sąmoningiau įsileidžiame į kasdienybę daugiau tvarumą puoselėjančių veiksmų, tačiau minėtąja užduotimi pasirūpins tikrai ne kiekvienas lietuvis – reikėtų darbuotojų, kurie būtų už tai atsakingi. Kaip ir nusprendus padidinti šiuo metu sumažėjusius perdirbimo rodiklius, siekiančius tik iki 40 proc.“, – sėkmės scenarijais dalinasi D. Tracevičius.
Pramonės lyderės ambicija – visiškai žiedinis ekonomikos modelis be atliekų
Pasaulinė tvaraus nerūdijančiojo plieno lyderė „Outokumpu“ yra įsipareigojusi rodyti drąsą ir atsidavimą, kurių reikalauja žiediškumas. Dėl išskirtinių savybių nerūdijantysis plienas – svarbi žmonijos kasdienybės, o kartu ir pasaulio ekonomikos dalis. Todėl jo pramonė turi ne tik stengtis mažinti CO2 kiekį, bet ir stoti į pirmąsias žiedinio proceso skatinimo gretas.
„Nerūdijantysis plienas savaime atliepia tikslą. Jis ne tik 100 proc. perdirbamas, bet ir gali būti gaminamas beveik vien iš perdirbtų žaliavų, taip pratęsiant gyvavimo laiką neribotam laikui. Dešimtmečių ir net šimtmečių perspektyvoje tą patį nerūdijančiojo plieno gabalėlį įmanoma rasti, pavyzdžiui, santechnikos įrangoje, pastato fasade, chirurginiame instrumente, virtuvės prietaise ir meno instaliacijoje“, – dalinasi J. Erkkilä.
Įmonė jau dabar kasmet perdirba apie 2,5 mln. tonų metalo – tai prilygsta 250 Eifelio bokštų per metus. Į bendrovės gamyklą Tornio mieste Suomijoje, didžiausią medžiagų perdirbimo centrą Europoje, patenka kiek daugiau nei pusė šios masės. „Outokumpu“ pirmauja pramonėje – 2022 m. jų perdirbto metalo kiekis vidutiniškai siekė net 94 proc.
Kartu su mažiausią CO2 pėdsaką paliekančia ferochromo gamyba ir mažai CO2 į aplinką išskiriančios elektros energijos naudojimu gamyboje tai prisideda prie bendro įmonės anglies dioksido pėdsako, kuris yra 70 proc. mažesnis už pasaulinį pramonės vidurkį. („Outokumpu“ vidutinis anglies pėdsakas – 1,70 t/t neapdoroto plieno, pasaulinis vidurkis – 6,1 t/t.) Šis skirtumas reiškia, kad per metus, palyginti su pramonės vidurkiu, sutaupome daugiau kaip 10 mln. tonų CO2.
„Plienas į plieną“ nėra vienintelė žiediškumo forma, kuria skatiname pramonę. Platesnė vizija – taip pat nustatyti plieno gamybos metu susidarančių atliekų, tokių kaip plieno šlakas, atliekų smėlis, dulkės ir dumblas, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo standartus. Tam reikia laikytis novatoriško požiūrio į naujų produktų kūrimą, medžiagų panaudojimą ir vertės grandinės organizavimą, siekiant sukurti tikrai žiedinį, atliekų neturintį nerūdijančiojo plieno gamybos modelį“, – pažymi J. Erkkilä.
Galutiniai nerūdijančiojo plieno gaminių naudotojai yra pasirengę padėti pramonei žengti šį žingsnį. Komerciniai pirkėjai dažnai ieško galimybių sumažinti savo CO2 ir laikytis ESG ir tvarumo standartų. Apklausos rodo, kad pavieniai vartotojai vis labiau domisi galimybėmis prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo – tad panašu, kad šie interesai visai neprieštarauja vieni kitiems.
„Tikime, kad mūsų tikslas – ir žiedinės nerūdijančiojo plieno ekonomikos galimybė – pasiekiamas pasitelkiant drąsias inovacijas, pažangų mąstymą ir prasmingą bendradarbiavimą“, – viliasi J. Erkkilä.
Apie „Outokumpu“
„Outokumpu“ yra Suomijos įmonė, didžiausia nerūdijančiojo plieno gamintoja pasaulyje. Įmonė, kurioje dirba apie 9 tūkst. darbuotojų, yra suskirstyta į keturias verslo sritis. Didžiausia iš jų apima Europą. Čia įvykdoma apie 60 proc. įmonės pardavimų. Kompanijai itin svarbūs jos darbuotojai, tvarumas ir ilgaamžiškumas.
2016 metais įkurtas „Outokumpu“ padalinys Vilniuje teikia aukščiausios kokybės ir efektyvumo finansų, pirkimų, IT ir personalo paslaugas. Skyrius Lietuvoje prisideda prie nerūdijančiojo plieno rinkos plėtros, nuolat siekia tobulumo ir skatina naujoves. Čia šiuo metu dirba apie 200 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
