Daugelyje sričių, kuriose reikia socialinės pagalbos, lietuviai yra vis labiau įsitraukę. Jau dabar gyventojai gali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) socialinei paramai. Augantį įsitraukimą patvirtina ir tai, kad beveik 31 proc. žmonių yra nusiteikę už socialiai atsakingų prekių ženklų produktus ir paslaugas mokėti daugiau. Tačiau, norint padidinti įsitraukimą ir spręsti opias ir ilgalaikes socialines problemas, sistemą reikėtų peržiūrėti. Tai – viena išvadų, kurią priėjo tarptautinės organizacijos Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe (Socialinio poveikio aljansas Vidurio ir Rytų Europai), Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA ir „TGS Baltic“ ataskaitos „Filantropija ir korporacinė socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje | LIETUVA“ rengėjai.
Nors planuojama, kad nuo 2025 m. šis paramos teikimo mechanizmas bus skirtas tik socialiniam sektoriui, jis naudojamas nepakankamai efektyviai. Aukodami vieni žmonės dažnai vadovaujasi emocijomis, todėl renkasi stipresnį emocinį atsaką keliančią reklamą naudojančias ar emocijas keliančius klausimus sprendžiančias organizacijas. Kiti aukoja viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, kurios ir taip gauna mokesčių mokėtojų finansavimą, todėl nėra pagrindo perskirstyti savo sumokėtus mokesčius per atskirą sistemą.
„Verslas ir gyventojai vis labiau nori prisidėti prie opiausių socialinių ir aplinkosaugos iššūkių sprendimo, skirdami savo lėšų, laiko ir įgūdžių. Visų bendras interesas yra palengvinti jiems šį kelią. Tikimės, kad rekomendacijos, kurias parengėme kartu su Lietuvos socialinio poveikio ekosistemą formuojančiomis organizacijomis, padės nusistatyti prioritetus ir imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė Anna Korzeniewska, Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe įkūrėja.
Ataskaitos rengėjų teigimu, kadangi panašus mokesčių perskirstymo mechanizmas taikomas ir profesinėms sąjungoms bei politinėms partijoms remti, mokesčių mokėtojams ne visada aišku, kam ir kaip teikti paramą. Tarp ataskaitos rekomendacijų – į šį perskirstymą neįtraukti valstybei, savivaldybėms ir kitiems valstybės kontroliuojamiems subjektams priklausančių ne pelno organizacijų ir leisti šia galimybe pasinaudoti tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Regione – didelis potencialas geriems pokyčiams
Ankstesnių metų Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe tyrimas, atliktas 2022 m. pavasarį, parodė, kad visas Vidurio ir Rytų Europos regionas turi didelį potencialą visuomenėms prisidėti prie darnaus vystymosi. Jau dabar 51 proc. lietuvių teikia pirmenybę socialiai atsakingų prekių ženklų produktams ir paslaugoms, o 31 proc. yra pasirengę už jas mokėti daugiau. Praėjusių metų tyrimas „Filantropija Vidurio ir Rytų Europoje“ (“Philanthropy in Central & Eastern Europe”, 2022 m. kovas–balandis) taip pat parodė, kad 29 proc. lietuvių rinkdamiesi naują darbą atkreipia dėmesį, ar potencialus darbdavys yra socialiai atsakingas, įsitraukia į visuomeninę veiklą ir panašiai. Tačiau menkas verslo aktyvumas yra pagrindinis iššūkis. Nors yra puikių verslo iniciatyvų, jų nedaug ir jas dažniausiai rodo tik didžiausios organizacijos. Socialiniai tikslai nėra įmonių prioritetas, o daugelis jų tiesiog stokoja žinių apie tai, kuo būtų vertingas socialinis įsitraukimas, teigia ataskaitos rengėjai.
„Tačiau Lietuvoje trūksta aiškios nacionalinės strategijos ir visapusiškos veiklos, vis dar nėra tokios teisinės formos, kaip socialinis verslas, o fiziniai asmenys negali pasinaudoti mokesčių lengvatomis paramai teikti. Trūksta veiklų, kurios skatintų labiau socialiai orientuotą požiūrį ir palaikytų įsitraukimą. Daugelyje lygmenų reikia daugiau švietimo“, – papildo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA vadovė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė.
Ataskaitos rengėjai pastebi, kad paramos teikimo kultūra šalyje dar nėra susiformavusi: kai vyksta krizinės situacijos, žmonės imasi veiksmų, bet nebūtinai pavyksta išlaikyti ilgalaikį strateginį įsipareigojimą. Ir gyventojams, ir įmonėms trūksta supratimo, kaip daryti ilgalaikį poveikį, o įmonių socialinis aktyvumas atskirtas nuo jų kasdienės veiklos prioritetų. Be to, įmonės nežino, kaip išmatuoti savo veiksmų poveikį ar kaip įvertinti socialinį įsitraukimą, nes joms stinga ekspertinių žinių šioje srityje.
Investuotojams trūksta paskatų, o potencialūs sprendimai susiduria su apribojimais
Poveikio investavimas daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu yra svarbi tema, bet Lietuvoje kol kas tik keletas investuotojų yra parodę susidomėjimą šia sritimi. Pagrindinis vietos verslų veiklos variklis – pelnas, tad pirmiausia jie rūpinasi pamatyti verslo pelningumą ilguoju laikotarpiu. Atsakingoms investicijoms nėra taikomi mokesčiai, teisinės lengvatos ar visuomenės įtraukimo investuoti kartu galimybės, kurios sumažintų tokių investicijų riziką. Tuo pat metu verslui reikia įrodymų ir įtikinamų konkrečių atvejų, parodančių, kad socialiniai tikslai yra svarbūs ir gali būti stipriai susiję su verslo našumu.
„Šioje srityje dotacijos kapitalas būtų įdomus sprendimas, tačiau, norint sukurti dotacijos fondą, kuris būtų skirtas investuoti į socialinius tikslus, reikalinga atitinkama teisinė forma (labdaros ir paramos fondas) ir apie 72 tūkst. eurų kapitalo. Be to, tik iki 50 proc. dotacijos pajamų gali būti panaudota padidinti dotacijai ir tik 5 proc. gali būti skiriama administraciniams kaštams padengti – tai yra labai maža dalis. Šias ribas padidinus arba panaikinus būtų galima padėti efektyviau naudoti šią rėmimo formą“, – sako „TGS Baltic“ partneris Marijus Kriščiūnas.
Socialinis verslas – dar pakeliui
Kol kas verslo įmonės, teikiančios paramą, susiduria su formaliais apribojimais. Atsakingoms investicijoms netaikomos mokesčių lengvatos. Socialinio verslo sąvoka dar neturi oficialaus teisinės apibrėžties, todėl tokiam verslui, kad ir kaip juo domisi jaunoji verslo kūrėjų karta, kol kas neįmanoma pasiūlyti papildomų lengvatų ir privalumų. „Nauda socialiniam verslui, kai jis bus apibrėžtas, gali būti palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba lengvesnė galimybė gauti ES ir Lietuvos struktūrinę paramą“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiami kiti būdai visuomenei aktyviau prisidėti prie darnios plėtros.
„Kad vystytųsi tvarus paramos teikimas, reikia patikimų duomenų ir dalytis žiniomis. Vidurio ir Rytų Europa turi neginčijamą galimybę toliau kurti filantropijos ir tvarios socialinės paramos kultūrą. Todėl labai svarbu strategiškai ir ilgam įtraukti visus visuomenės veikėjus į šią sritį“, – apibendrino Google.org vyresnioji Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos vadovė Liza Belozerova.
Ataskaitą „Filantropija ir įmonių socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje / LIETUVA“ pagal giluminius interviu su 18 organizacijų (daugiausia skėtinių, vienijančių įmones, investuotojus, ne pelno organizacijas, akademinę bendruomenę, viešojo administravimo ir socialinį dalyvavimą skatinančias organizacijas) parengė nepriklausoma, politikoje nedalyvaujanti ekspertų grupė „Social Impact Alliance for Central & Eastern Europe®, kurią finansiškai parėmė Google.org. Vertingą pro bono pagalbą suteikė Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA ir advokatų kontora „TGS Baltic“. Visą ataskaitą galima rasti čia: https://ceeimpact.org/lietuva-filantropija-ir-isa-vre/. Daugiau informacijos rasite https://ceeimpact.org/. Šioje ataskaitoje pateikiamus duomenis galite naudoti savo tikslais, visada nurodydami šaltinį.
Pranešimą paskelbė: Renata Rimkutė, UAB ADVERUM
