Šiandien Lietuvos banko, Finansų ministerijos, ILTE, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai aptarė naują Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtą priežiūros modelį, kurį siūloma taikyti nacionaliniam plėtros bankui ILTE.  Naujasis priežiūros modelis grindžiamas aukščiausiais Europos Sąjungos bankinės veiklos standartais: jame stiprinama rizikų priežiūra, vidaus kontrolė, skaidrumas, skaitmeninis saugumas ir aiškiai apibrėžiamos institucijų atsakomybės. Rengiant modelį taip pat remtasi EIB ir ERPB ekspertų įžvalgomis bei rekomendacijomis. „Nacionalinio plėtros banko veikla turi remtis aiškiais, moderniais, tarptautinėje rinkoje pripažintais priežiūros standartais, kurie stiprina atsakomybės ir skaidrumo principus, užtikrina tvirtą rizikų valdymą ir sudaro patikimą pagrindą tolesnei ILTE plėtrai. Dėkoju tarptautiniams partneriams EIB ir ERPB ekspertams, Lietuvos bankui…

Lietuvoje vis daugiau logistikos įmonių pradeda elektrifikuoti savo transportą. Nors vietinėje rinkoje klientų spaudimas išlieka ribotas, verslą keistis skatina globalūs tvarumo tikslai ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra. Tarp tokių įmonių – ir „DHL Lietuva“, jau kelerius metus nuosekliai didinanti elektromobilių dalį savo parke. Kaip pasakoja „DHL Lietuva“ atstovai, šalyje veikiantys klientai dar retai reikalauja, kad siuntos būtų pristatomos elektra varomomis transporto priemonėmis, tačiau įmonė nusprendė ne laukti rinkos spaudimo, o veikti iš anksto. „Lietuvoje rinkos spaudimo beveik nėra – retas klientas to prašo ar akcentuoja. Tad mūsų veiksmai labiau grindžiami korporatyvine politika. Žiūrime į pasaulines tendencijas ir siekiame atitikti bendrus koncerno tvarumo tikslus“, –teigia„DHL Lietuva“generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas. Įmonė pirmuosius elektromobilius…

Klaipėdos prekybos centras „Banginis“, priklausantis įmonių grupei „Harmony Holding Company | Litvalda“, stiprina nuomininkų portfelį – kovo 19 d. čia duris atvėrė „Sinsay“ parduotuvė. Prekybos centro valdytojai teigia, kad naujasis nuomininkas yra strategiškai svarbus visam objektui. Tikimasi, kad jis reikšmingai išplės esamą asortimentą ir suteiks lankytojams dar daugiau pasirinkimo galimybių. „Nuosekliai stipriname prekybos centro „Banginis“ nuomininkų portfelį, orientuodamiesi į tai, kas aktualu šiandienos pirkėjui. „Sinsay“ yra sparčiai augantis prekės ženklas, išsiskiriantis patraukliomis kainomis ir plačiu, visai šeimai skirtu asortimentu, todėl tikimės, kad jis reikšmingai prisidės prie prekybos centro patrauklumo didinimo ir leis pritraukti papildomus lankytojų srautus“, – sako „Banginį“ valdančios bendrovės „Harmony Property Management | Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis…

Velykos šiandien sunkiai įsivaizduojamos be desertų. Per daugelį metų jų formos ir skoniai ne kartą keitėsi, tačiau reikšmė šventinėje tradicijoje išliko tvirta. Ilgainiui velykiniai desertai tapo ne tik laukiamomis švenčių vaišėmis, bet ir nepamainoma stalo dekoracija. Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia Velykoms ruoštis kartu ir turi pasiūlymų, kaip sukurti šventinį saldų stalą neišlaidaujant. Velykų stalo desertų paruošimas nebūtinai turi būti sudėtingas ar brangus – daug įspūdingų saldumynų galima pagaminti iš kasdienių ingredientų, nepatiriant didelių išlaidų. Dar daugiau sutaupyti per šventes pavyks su keletu tradicinių desertų receptų. „Kaip parodė naujausias mūsų užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas, 40 proc. šalies gyventojų šventinio stalo neįsivaizduoja be saldumynų. Dalis jų taupydami laiką gardėsiais pasirūpina…

Svarstant apie degalų kainų mažinimo būdus, siūlymai keisti biodegalų maišymo degaluose tvarką būtų trumparegiška klaida. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ pabrėžia, kad toks sprendimas ne tik neatpigins degalų, bet ir suduos smūgį šalies ekonomikai: biodegalų gamyklos bus priverstos stabdyti veiklą, iš Lietuvos ūkininkų nebus nupirkta 0,5 mln. tonų grūdų. Asociacija ragina koncentruotis į esmines degalų brangimo priežastis ir siūlo peržiūrėti mokesčių politiką bei didinti žaliosios energetikos dalį transporte. „Future Fuel“ duomenimis, 2026 m. galutinėje dyzelino kainoje mokesčiai (akcizas ir PVM) sudaro 96 ct/l, o mineralinio dyzelino dalis siekia 98 ct/l. Degalinių mažmeninę maržą ir kitas sąnaudas sudaro 6 ct už litrą. Tuo tarpu į dyzeliną įmaišomi pirmosios kartos biodegalai bendroje…

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino atnaujintus dainyklų statuso nuostatus, kurie stiprina finansinę paramą naktinės kultūros, muzikos ir pasirodymų erdvėms mieste. Pagal naują tvarką, barai, klubai, koncertų ir renginių erdvės galės gauti iki 12 tūkst. eurų per metus, o dainyklos statusas bus suteikiamas dvejų metų laikotarpiui – 2026–2027 m. Vienai erdvei per šį laikotarpį iš viso galės būti skirta iki 24 tūkst. eurų. Dainykla – nepriklausoma pasirodymų erdvė, skirta gyvai muzikai ir įvairioms kultūrinėms iniciatyvoms, kurios skatina kūrybinę įvairovę, suteikia sceną naujiems talentams ir stiprina miesto kultūrinį gyvenimą. Šia programa Vilnius siekia stiprinti mažo ir vidutinio masto pasirodymams skirtą infrastruktūrą – būtent tokios erdvės dažnai tampa naujų kūrėjų, eksperimentinių projektų ir…

Vilniaus naktinis gyvenimas garsėja gyvybe, muzika ir kultūra, tačiau kartu tai ir erdvės, kuriose vienu metu susirenka daug žmonių. Todėl saugumas čia yra neatsiejama kokybiškos patirties dalis. Vilniaus naktinis biuras kartu su Vilniaus priešgaisrine gelbėjimo valdyba ėmėsi bendrų veiksmų, skirtų stiprinti gaisrinę saugą naktinio gyvenimo vietose. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atliko prevencinius patikrinimus pasilinksminimo vietose. Jų metu buvo įvertintos 25 naktinio pasilinksminimo vietos. Pažeidimų nustatyta 14-oje jų – dalis buvo greitai pašalinami, pavyzdžiui, trūko gesintuvų, evakuacijos žymėjimo lipdukų, kai kur buvo užstatyti evakuaciniai išėjimai. Svarbu tai, kad šie patikrinimai buvo orientuoti ne į baudimą, o į prevenciją – vietų atstovams suteiktos konsultacijos, aiškiai paaiškinti reikalavimai ir sudaryta galimybė trūkumus pašalinti…

Pastarųjų savaičių Konkurencijos tarybos sprendimai ir vieši pranešimai atskleidė ne tiek naujas taisykles, kiek seną problemą: verslui vis dar neaišku, už ką, kaip ir kodėl skiriamos baudos, o nukentėjusiųjų žalos atlyginimo mechanizmas nenaudojamas, nes praktiškai neveikia. Kai finansinė sankcija tampa „procedūriniu įvykiu“, o žalos atlyginimas – teorija, rinkoje lieka viena reali priemonė: prevencija per supratimą. Ilgamečio edukacijos apie konkurencijos teisę trūkumo rezultatas – formalus baudimas be aiškaus ekonominio ryšio su padariniais ir be realaus atgrasymo ginant nukentėjusiuosius. Šį tekstą įkvėpė dvi naujienos Lietuvos konkurencijos padangėje: baudos už viešųjų pirkimų kartelį ir konkurencijos įstatymo dalies dėl baudų apskaičiavimo pokyčiai. Verslui baudų apskaičiavimas tebėra neaiškus Viešųjų pirkimų kartelio byloje Konkurencijos taryba nustatė,…