Finansai

„Baltpool“: priklausomybė nuo gamtinių dujų šildymo kainas galėjo pakelti net 4 kartus

Jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, šių metų spalio mėn. formuojasi 10,29 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra 24 proc. didesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina kai ji siekė 8,28 ct/kWh. Tai rodo, jog visi geopolitiniai įvykiai bei jų sukelti energetikos kainų pokyčiai, kurie įvyko nuo praėjusio sezono pabaigos, turėjo palyginus nedidelę įtaką šilumos kainoms.

Daugiau nei pusę galutinės šilumos kainos vartotojams sudaro įsigyjamas kuras, kurio kainos nustatomos kas mėnesį. Likusią galutinės kainos dalį sudaro fiksuotos išlaidos – šilumos tinklo nusidėvėjimas ir amortizacija, remontai, darbuotojų atlyginimai, pridėtinės vertės mokestis.

„Kainų pokyčiams didžiausios įtakos turi karo Ukrainoje nulemta energetinė krizė Europoje: dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai – iki 46 Eur/MWh. Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 Eur/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4-5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – teigė tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Miestuose kainų pokyčiai – skirtingi

Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.

VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėn., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.

Pasak V. Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis. Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas. 

Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.

„Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau. „Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina, – pastebėjo V. Jonutis. 

Biokuro kainas formuoja malkinė mediena

Pasak V. Jonučio, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje. Dabar nelikus baltarusiškos žaliavos, biokuro kainai vis didesnę įtaką turi medienos, dėl kurios biokuro rinka konkuruoja su medienos pramone, kainos. Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto – nuo 30 Eur/ktm iki 75 Eur/ktm.

Imasi sprendimų kainoms suvaldyti

Siekiant palengvinti situaciją biokuro rinkoje, „Baltpool“ šiais metais pristatė medienos skiedrų produktą SM3D, indeksuotų ilgalaikių sandorių galimybę, faktoringo paslaugą bei pateikė reglamento pakeitimą dėl prekybos užstatų sumažinimo. 

„Akivaizdu, kad geopolitinė situacija greitai nepasikeis, todėl svarbu didinti vietinio biokuro pasiūlą – tam reikėtų paskatinti biokuro žaliavą miškuose ruošiančias įmones, kad jos galėtų dar aktyviau ruošti biokuro žaliavą ir didinti konkurenciją rinkoje“, – pabrėžė „Baltpool“ Prekybos vadovas V. Jonutis.

Apie „Baltpool“

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ – tai elektroninė prekybos platforma, kurioje vyksta prekybos aukcionai standartizuotais biokuro produktais. Lietuvoje „Baltpool“ taip pat organizuoja medienos bei šilumos aukcionus, vykdo VIAP  lėšų DAEI administravimą. Įmonės vizija – būti Nr. 1 pasirinkimu tvaraus biokuro prekybai Europoje. „Baltpool“ priklauso Lietuvos valstybės valdomai energetikos įmonių grupei EPSO-G. Biokuro biržą prižiūri ir reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Daugiau informacijos www.baltpool.eu.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)